PISA tekstai ir kontekstai

Kas trejus metus, artėjant PISA tyrimo ataskaitai, europiečius ima krėsti lengvas panikos drebulys. O jei 15-mečiai ir vėl pasirodys bukesni nei jų pirmtakai prieš trejus metus ar, neduokdie, kaimynai?! Ta pati įtampa, ar už lango 1999-ieji, ar 2019-ieji, vis dar popierinė ar jau skaitmeninė era. Tarsi vakarykščiai paaugliai būtų kalti dėl kai kurių atskirų ateities politikų bukumo, šiandienos vaikų matematinis, gamtamokslis raštingumas ar gebėjimas suvokti tekstą būtų vienintelė bendrojo vidaus produkto dedamoji, o šalies svorio tarptautinėje arenoje, pilietinės visuomenės raidos nelemtų kiti faktoriai.

Kad ir kokį ažiotažą keltų PISA rezultatai, jie kaskart patvirtina tą patį, ką pastebime analizuodami kasdienybę ar gilesnius kultūrinius klodus. Užuot graužęsi dėl estų pergalės (vėl mus aplenkė!), pažvelkime į buvusius lyderius suomius, ūmai nukritusius keliomis pozicijomis (tai jų švietimo sistema – joks stebuklas?!), dramą išgyvenančius vokiečius (PISA rodiklius pablogino nespėję integruotis kitakalbių pabėgėlių vaikai) ir pamąstykime apie tai, kiek auklėjimo tradicijos, socialinė, kultūrinė aplinka ar tiesiog atsitiktinumai lemia žmogaus pasiekimus.

Metų metus PISA tyrimai skelbia tą patį: daugiau gali ir išmoksta tas, kuris aktyviai dalyvauja savo paties gyvenime.

Metų metus PISA tyrimai skelbia tą patį: daugiau gali ir išmoksta tas, kuris aktyviai dalyvauja savo paties gyvenime. Sporto ir meno būreliai, teminis bendravimas (pvz., debatų klubuose), dalyvavimas mokyklos siūlomose veiklose, – visa tai ugdo žmogų. Kalbant PISA terminais, – lavina gebėjimą skaityti ir suvokti tekstus bei kontekstus. Tas, kas yra  disciplinuotesnis, kas auga psichologiškai palankioje terpėje, mokosi geriau ir aplinką perpranta lengviau. Kodėl tamsiausiame kaime turėdami bemaž geriausią mobilųjį ryšį pasaulyje, niekaip nepavejame Azijos paauglių matematinių gebėjimų? Atsakymo paieškokime ne tarp naujausio modelio telefonų, bet, kaip siūlo istorikas Kennethas Pomerantzas, Azijos ryžių laukuose. Preciziškas, tikslingas, atkaklus darbas – labai daug darbo, – tai, kas padėjo išgyventi dabartinių Kinijos penkiolikmečių propropropro...proseneliams, metų metais PISA reitingų viršūnėse leidžia viešpatauti ir šios šalies paaugliams. Jie, nepriklausomai nuo naudojamų technologijų, paprasčiausiai daug dirba.

Stengtis, kad PISA požiūriu nepalankioje aplinkoje augantys vaikai taptų išimtimis, kad atotrūkis tarp kaimo ir miesto mokinių skirtųsi kuo mažiau, – tai švietimo strategų reikalas. Mūsų, auginančių tuos PISA tiriamuosius, kasdien įrodinėjančių jiems, kad mokymosi tikslas yra ne aukšti įvertinimai, bet galimybė save realizuoti, užduotis – rytais anksčiau žadinti atžalas, skatinti lankyti būrelius, vestis juos į teatrą ir Kalėdoms dovanoti ne naują aifoną, bet knygą. Juk PISA patvirtino senas tiesas: anksti kėlęs nesigailėsi, o kas skaito, tas ir duonos neprašo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Nėr ko piktintis! Jei jau užsieniečių vardus ir pavardes rašom "kaip originale" (vien už tai visoms esamoms ir buvusioms kalbinėms valdžioms reikėtų gerai pasturgalius išspardyt), tai santrumpos juo labiau turi būt kaip originale. Teisingai žurnalistė parašė, ir atšokit su savo išnašom.

Gerb. Autorei

Gerb. Autorei portretas
jei tekste cituojamas tekstas svetima kalba, BŪTINA greta arba išnašose pateikti jo vertimą. Šiuo konkrečiu atveju atveju derėjo pateikti lietuvišką pavadinimą (Tarptautinė studentų vertinimo programa), o po jo skliaustuose santrumpą (TSVP), o išnašioje anglišką programos pavadinimą ir jo santrumpą: * Programme for International Student Assessment (PISA)

O kaip

O kaip  portretas
iššifruoti tą skambų pavadinimą PISA?
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių