Šiukšlės – tai gerai

Kuo turtingesnė visuomenė, tuo daugiau šiukšlių.

Paskaičiuota, jog labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių piliečiai per metus vidutiniškai išmeta po 450 kg atliekų. Lietuvos gyventojams vertėtų pasistengti. Tūlas mūsų valstybės narys per metus „pagamina“ tik beveik 300 kg šiukšlių.

Tai buities statistika. Kur kas daugiau šiukšlių palieka pramonės, paslaugų įmonės, apskritai visos ką nors veikiančios organizacijos. Lietuva per metus sukrauna net penkis milijonus tonų atliekų. Ir kasmet jų daugės. Tai – gerėjančio gyvenimo ženklas.

Viskas išties būtų puiku. Šiukšlininkai turi daugiau darbo, taigi ir pajamos jų auga, įvairiausios taros gamintojai taip pat neliūdi dėl pelnų, valstybė griebia pinigus už pakuočių naudojimą. O galėtų ir turėtų būti dar geriau.

Jei būtų sukurta griežta atliekų surinkimo sistema. Jei šiukšlės nebūtų vien tik laidojamos sąvartynuose, o perdirbamos. Jei jos būtų panaudotos energijai gaminti.

Racionalus ir visiems naudingas ratas išeitų. Aiškūs mokesčiai už šiukšlių surinkimą nebūtų skaudūs, jei žinotume, kad dėl to naudosime kiek pigesnę energiją ir gyvensime švaresnėje aplinkoje. Yra paskaičiuota, jog viena tona perdirbto popieriaus vidutiniškai išsaugo 17 medžių.

Gaila, tačiau Klaipėdoje vis dar neišspręsta pati pirmutinė šiukšlių naudingumo fazė. Visų atliekų paprasčiausiai nesurenkama. Nepakanka jėgų. Neva išeitis – dar sovietmečiu sugalvotos visuomeninės talkos, kviečiamos balandžio mėnesį. Bet patirtis rodo, kad piliečių entuziazmas blėsta. Talkos tampa žmonių susitikimų, bendravimo, o ne rimto darbo akcijos. Nebent Klaipėdoje paskelbtume švaros metus. Ir kasmet.

Kažin, ar ir tai gelbėtų. Tik darbas už atlygį yra efektyvus.

Jau seniai valdžia turėjo nuspręsti, kas valoma už miesto iždo pinigus, o kas – iš gyventojų kišenės. Tačiau per 18 nepriklausomybės metų nesugebėta net priskirti daugiabučiams teritorijų, už kurių valymą turėtų mokėti gyventojai.

Iki šiol neįvestos rinkliavos už šiukšlių tvarkymą. Daugybė smulkių firmų ir toliau sėkmingai nemoka už šią paslaugą – krauna atliekas į gyventojų konteinerius, aplink kuriuos kalnai šlamšto auga.

Keista, kad Klaipėdoje yra plotų, kurie tvarkomi tik kartą per metus, kai organizuojamos talkos. Tokios vietos tampa nelegaliais sąvartynais. Nebestebina, jog ilgėliau nepalijus miestas skęsta dulkėse, pavojingai padidėja smulkiųjų dalelių kiekis ore. Tokie sąšlavynai, amžina netvarka prie šiukšlių konteinerių, prišnerkštos pakelės nervina ir žaloja klaipėdiečių sveikatą.

Šiukšlinimo sumažėtų, jeigu už atliekų tvarkymą mokėtume visi. Ir brangiai. Tačiau ne nuo gyvenamojo būsto kvadratūros, o nuo šiukšlių kiekio, padalyto iš visų sąmoningų miestelėnų skaičiaus. Aišku, reikėtų etatų šiukšlių skaičiuotojams. Bet užtat rastųsi naujų darbo vietų. O klaipėdiečiai gal tvarkingesni už valdžią taptų. Juk namie tvarkomės tikrai ne vienąkart per metus. Ir vieni kitus įdėmiai – lietuviškai – prižiūrėti išties gebame.

Šiukšlynai geras dalykas ir politikams. Opozicijai yra kuo valdantiesiems akis pabadyti. Pozicija visada turi dėl ko padejuoti. Bet iš esmės ir valdantieji, ir oponuojantieji dažnokai demonstruoja nenorą tvarkingai gyventi. Štai pastarajame tarybos posėdyje svarstant Žvejų gatvės sklypo, kur ilgus metus riogso pridergta pamatų duobė, detalųjį planą opozicija grasino stabdyti procesą skundais Aplinkos ministerijai ir teismui. Matyt, jiems geriau, kad dar dešimt metų prie Biržos tilto vaizdą gadintų išrausa, vietoje to, kad prasidėtų statybos ir miestas pasipuoštų dar vienu statiniu.