Keistų dalykų nutinka mūsų Lietuvoj. Vienas keistesnių – reikalavimas neparduoti žemės užsieniečiams ir jį lydintis parašų referendumui rinkimas. Tiesą sakant, toks referendumas jau yra įvykęs, mes balsavome už stojimą į ES, kur žemės pardavimas yra vienas privalomų vykdyti punktų. Ir – kodėl turėtume neparduoti? Nejaugi Vakarų kapitalistas tą žemę nusikas ir išveš?

Gi ne, jei dirvonuojančiose pievose jis pastatys kokį fabriką ar ims auginti kokius česnakus, visiems nuo to bus tik geriau. Bus sukurta darbo vietų ir mokesčiai byrės į valstybės biudžetą. Priešingu atveju įsijungs ES drausminamieji svertai ir mums skirti milijardai nueis kokiai Rumunijai. Yra ir pavyzdžių, tarkim, Vengrija jau tai patiria. Tačiau Vengrija yra turtingesnė valstybė už mus, mums tai būtų daug skaudžiau.

Yra ir kitų pavyzdžių. Štai Seimo narys pardavė žemę kažkokiems Maskvos armėnams, per fiktyvią Lietuvoje registruotą įmonę. Tokie atvejai juridiškai įmanomi ir jų, atsisakius parduoti žemę užsieniečiams, tik daugės. Ar mes norime štai tokio neskaidrumo?

Lietuviai turi prisipirkę žemės įvairiausiose šalyse, kodėl to neleisti daryti kokiam švedui ar vokiečiui? Tai visada žada investicijas, kurių mūsų valstybei itin reikia. Tad į žemės pardavimą užsieniečiams žiūriu vienareikšmiškai – tai naudinga mūsų valstybei ir bet kokie referendumai yra jos pamatų kirtimas. Prisiminkime kunigaikščio Gedimino laiškus, kuriuose jis kvietė užsieniečius vykti į Vilnių. Juk ir dėl to, kad Lietuva nebūtų tarp keturių sienų.

Ir štai kitas atvejis. Buvusi krašto apsaugos ministrė labai pasipiktino rusų dainininko deklaravimu, kad jis "pagamintas SSRS", kuriam priklauso ir "Pribaltika". Na, taip, aš irgi ten pagamintas ir eilėse prie šlapdešrės esu stovėjęs. Daugiau jau tikrai nenoriu. Tačiau minima dama tiesiog pila žibalą į Kremliaus laužą. Taip, dainininkas šią dainą giedojo ne bet kur – Kremliuje, kur buvo susirinkę Lietuvos valstybingumo duobkasiai. Vis dėlto buvo galima išlaikyti orumą, nevirstantį šarkų klegesiu. Nepavyko. Gaila.