SRTRF biudžetas – požiūrio į kultūrą rodiklis

Paramos – vis mažiau

Kaip pastebi G.Songaila, nuolat auga realios paramos poreikis – dabar deklaruojamas yra kone tris kartus didesnis negu SRTRF gali suteikti pagal savo turimą biudžetą. Jo skaičiavimais, įvertinus infliaciją, dabar SRTRF turimi resursai yra beveik keturis kartus mažesni negu buvo prieš 25 metus.

"Pinigų santykinai mažėja. Aš visada sakau ir sakydavau – ir kai politikas buvau, ir Seimo narys – kad realus valdančiųjų požiūris į kultūrą atsispindi per tai, kiek pinigų skiriama SRTRF. Nes jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis", – sako G.Songaila.

Penktadienį Seime surengtoje SRTRF 25-mečiui skirtoje konferencijoje G.Songaila pateikė įspūdingus skaičius, atspindinčius fondo paskirstomų sumų infliaciją. 1997 m. SRTRF biudžetas buvo 4,56 mln. litų, o minimali alga – 300 litų, pernai šie skaičiai buvo 2,74 mln. eurų, kai minimali alga – 607 eurai. Kitų metų valstybės biudžeto projekte SRTRF skirtus asignavimus numatyta padidinti iki 3,24 mln. eurų.

Prieš ketvirtį amžiaus SRTRF buvo skiriama daugiau kaip 3 proc. nuo visų kultūrai, poilsiui, religijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiemet – vos 0,67 proc.

Šiuo metu SRTRF administracijai vadovaujantis, o prieš 25 metus buvęs tarp steigėjų G.Songaila sako, kad tuomet, 1996-aisiais, buvo svarstoma daugybė principų, susijusių su laisva žiniasklaida. Vienas jų – valstybės paramos žiniasklaidai modelio sukūrimas.

SRTRF pagrindinis valdymo organas – visuotinis jo dalininkų susirinkimas. SRTFR dalininkais gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine, šviečiamąja veikla.

Kad nebūtų daroma politinė įtaka, parama turėjo būti teikiama per nepriklausomą fondą. Taip gimusiai SRTRF idėjai tuomet pritarė iš esmės visos Seime atstovaujamos politinės jėgos.

Stigo valdžios palaikymo

Kartu išryškėjo ir tai, kad laisvos rinkos sąlygomis komercinė žiniasklaida nelinkusi kurti valstybei ir piliečiams reikalingo kultūrinio, šviečiamojo turinio, o vien visuomeninio transliuotojo neužtenka. Taip išsigrynino pagrindinė SRTRF misija – remti kultūrinius ir šviečiamuosius projektus komercinėje žiniasklaidoje.

Vis dėlto to paramos mastelio, kurio buvo tikimasi iš pradžių, taip ir nepavyko pasiekti. "Iš esmės SRTFR biudžetas buvo didinamas labai vangiai. Paaiškėjo, kad visų kadencijų politikai nelabai suinteresuoti kažkokiam nepriklausomam fondui skirti valstybės lėšas. Nuolatinis spaudimas buvo per visas kadencijas, buvo visokių mėginimų sukurti tokį mechanizmą, kad būtų daroma įtaka fondui", – pasakoja G.Songaila.

Anot jo, sunkiausia, matyt, buvo kai dirbo praėjusios kadencijos Seimas, o tuometė politinė dauguma buvo sumaniusi SRTRF lėšų nebeskirti ir įsteigti naują fondą, kuris būtų biudžetinė įstaiga, valdoma Kultūros ministerijos. Vis dėlto pasipriešinus tuometei opozicijai, viešos paramos šios idėjos iniciatoriams nepavyko užsitikrinti. "Apsiginti pavyko bendromis jėgomis ir mes labai dėkingi tiems, kurie sunkiu momentu padėjo", – teigia SRTRF direktorius.

Jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis.

Metas atnaujinti misiją

Ar lietuviškos žiniasklaidos peizažas būtų kitoks, jei prieš 25 metus kilusi idėja nebūtų realizuota kaip SRTRF? Direktorius sako, kad tas peizažas ir dabar ganėtinai liūdnas, bet, matyt, būtų dar liūdnesnis. Anot jo, dabar, ypač regioninės, smulkesnės žiniasklaidos padėtis yra labai sudėtinga: kritusios pajamos, labai sumažėjęs gyvybingumas.

"Bręsta mintis, kad SRTRF galėtų prisidėti prie tokių žiniasklaidos projektų, kurie būtų skirti ne tik kultūros, šviečiamajam turiniui, visuomenės informavimo saugumui ir medijų raštingumui, kaip jau buvo pastaraisiais metais, bet ir veiklos paramai. Svarstoma, kad galėtų atsirasti naujos programos, bet viskas priklauso nuo to, ar dabartinė valdančioji dauguma imsis kažkokių realių žingsnių šioje srityje. Fondas skirsto valstybės biudžeto asignavimus, jei tokių asignavimų nebus, nebus numatyta naujų programų – tai niekas iš esmės nepasikeis", – prognozuoja G.Songaila.

Nors per 25 metus keitėsi ir pati žiniasklaida, SRTRF direktorius sako, kad pamatinė fondo misija tikrai tebėra aktuali. "Kultūros, šviečiamasis turinys reikalingas ir internete. Tad asignavimų dalis, skiriama vadinamajai naujajai žiniasklaidai, proporcingai turėtų didėti. Tai taip pat susiję su naujų gairių patvirtinimu. Bet ir vadinamoji klasikinė žiniasklaida dar ilgai bus aktuali, nereikėtų manyti, kad sunyks. Turinio, stiprinančio šalies kultūrinę tapatybę, turėtų ir galėtų daugiau atsirasti ir didžiųjų šalies transliuotojų programose. Bet tam turėtų būti didinamas SRTRF biudžetas – jis turėtų būti kelis kartus didesnis, negu yra dabar", – taškus dėlioja G.Songaila.

Pasak SRTRF direktoriaus, biudžeto sandaros pokyčių vis dar nėra, nes pritrūksta valstybinio sąmoningumo ir politinės valios.

"Tad SRTRF misija, kuri galėtų būti įgyvendinama, atsiduria štai tokioje situacijoje. Pats fondas susitvarko su savo pareigomis tiek, kiek turi resursų. Taigi, galima sakyti, kad pats modelis pasiteisino, išskyrus tai, kad ta vizija, kuri buvo prieš 25 metus, vis dėlto nebuvo įgyvendinta. Kol kas. Reikia tikėtis, kad tik kol kas", – viliasi G.Songaila.