SSRS: nuo upės iki jūros

Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais.

Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) buvo ne tik Sovnarkomo pirmininkas, bet ir svarbus ideologinis personažas, kurį jau tada supo dangiška „tikrąją tiesą“ pažinusio mesijo aura, tad, net ir nuvertus carą, visa politinė galia vis dar buvo sutelkta vieno žmogaus rankose.

Naująjį monarchą supę asmenys ne daug kuo skyrėsi nuo prieš tai buvusios aristokratijos, o Visos Rusijos Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu prie Liaudies komisarų sovieto iš esmės tebuvo žiauresnė bei agresyvesnė caro slaptosios politinės policijos (Ochrankos) versija.

Pagrindiniai bizantietiški Rusijos valdžios principai atlaikė 1917–1918 m. politinės žiemos audras, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad naujieji Kremliaus šeimininkai kai kuo skyrėsi nuo prieš tai buvusiųjų.

Marksizmo sektantų svajonės buvo nepalyginamai ambicingesnės ir fundamentalesnės nei tai, ko kada nors siekė carai, o „raudonoji“ ideologija buvo gana patraukli, kad tūkstančiai žmonių visame pasaulyje dėl jos būtų pasiryžę žudyti ir mirti.

Carai siekė galios bei valdžios (jų apologetams kažką neaiškiai murmant apie Trečiąją Romą ir slavų vienybę), o marksistai kalbėjo apie pasaulinę lygybę, vienybę, taiką, pažangą, gerovę bei teisingumą, tad ir represijų bei neramumų lygis, valdant žmonėms rūsčiais teisuoliškais veidais, pranoko bemaž viską, kas carizmo epochoje būta blogiausio.

Carų valdymo laikais itin svarbiu monarcho institucijos ramsčiu buvo cerkvė (valdovas – svarbiausias krikščionybės gynėjas, kone antras po Dievo), tačiau marksizmo kurtame pasaulyje nebuvo numatyta vietos jokiai religijai. Naujoji ideologija turėjo pakeisti krikščionybę, islamą, judaizmą, budizmą ir kitus tikėjimus, tad Iljičius ir jo bendraminčiai, matyt, nesugebėjo rimtai įvertinti ilgalaikių religinių sentimentų įtakos didelei daliai žmonių (tai buvo viena pagrindinių jų klaidų, lėmusių SSRS subyrėjimą 1989–1991 m.).

Vėliau, jau valdant Josifui Visarionovičiui (1878–1953), o Trečiajam reichui užpuolus SSRS, tarp marksistinio režimo bei stačiatikių cerkvės užsimezgė savotiškas flirtas ir nuo tada sovietų valdžia siekė ne tiek sunaikinti Dievo tarnus, kiek tvirtai laikyti juos už pavadėlio.

Atsisakyti carų praktikuotos imperialistinių užkariavimų politikos sovietinio paveldo sektantai taip pat nesiruošė – juk komunizmas yra utopinė ideologija, kurią būtina visomis išgalėmis skleisti ir diegti.

Dar 1917 m. lapkričio 15 d. (pagal Julijaus kalendorių lapkričio 2 d.) naujasis režimas paskelbė vadinamąją Rusijos tautų teisių deklaraciją, kurioje kalbėta apie Sovnarkomo apsaugą nuo diskriminacijos dėl tautybės ar religijos bei visoms buvusios Rusijos imperijos tautoms suteikiamą nacionalinio apsisprendimo teisę.

Sunku pasakyti, ko buvo siekta šiuo manifestu, tačiau galiausiai viskas baigėsi tuo, kad dalis Rusijos imperijos kraštų sumanė nuo jos atskirti.

Sovnarkomas pripažino Suomijos nepriklausomybę (paskelbtą 1917 m. gruodžio 6 d.), tačiau jau 1918 m. sausį šioje valstybėje kilo iki gegužės vidurio trukęs pilietinis karas (marksizmo šalininkai čia pabandė įkurti Suomių Socialistų Darbininkų Respubliką).

Marksizmo sektantams pavyko užvaldyti Helsinkį ir Tamperę, tačiau aukštuomenės ir buržuazijos atstovai, vadovaujami buvusių caro kariuomenės karininkų, pademonstravo tokius įgūdžius, žinias ir motyvaciją, kad raudoniesiems teliko pralaimėti.

1939–1940 m. žiemą SSRS valdžia Suomiją pabandė „atsiimti“ dar kartą.

1918 m. vasarį savo nepriklausomybę paskelbė Lietuva ir Estija, o tų pačių metų lapkritį – Latvija ir Lenkija. Sovnarkomo šalininkai pabandė visus šiuos keturis kraštus jėga grąžinti į Rusijos sudėtį, tačiau Baltijos valstybių ir Lenkijos žmonėms pavyko apsaugoti trapią savo nepriklausomybę.

Praėjus dviem dešimtmečiams, SSRS kartu su Trečiojo reicho atstovais pasidalijo, paskerdė ir išsimėsinėjo Antrąją Lenkijos Respubliką bei prarijo visas tris Baltijos valstybes.

Ukraina, Moldova ir Baltarusija taip pat buvo paskelbusios savo nepriklausomybę, tačiau ši buvo labai trumpa. Vakarinę Ukrainos dalį po 1918–1919 m. ukrainiečių ir lenkų karo užvaldė lenkai, Rytinę – Sovnarkomo šalininkai, o likusiąsias pasidalijo Rumunija bei Čekoslovakija.

Šiuolaikinės Baltarusijos žemės po 1918–1921 m. Sovnarkomo ir Lenkijos karo buvo padalintos (dalis atiteko Lenkijai, dalis – sovietams), o Moldavijos atstovai labai greitai nusprendė prisijungti prie Rumunijos karalystės.

Be visų šių „rimtų“ valstybių, žlungant Romanovų imperijai, būta ir daugybės keistų valstybėlių, kurios egzistavo be galo trumpą laiką ir šiuo metu yra užmirštos.

Šiaurės Ingrijos Respublika, Krymo Liaudies Respublika, Kubanės Liaudies Respublika, Dono Respublika, Šiaurės Kaukazo emyratas, Užkaukazės Demokratinė Federacinė Respublika (dabartinių Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano žemės, šiek tiek Turkijos ir Rusijos kraštų), Idel Uralo Respublika, Alašo autonominė sritis (dabar jos dalys priklauso Rusijai ir Kazachstanui), Kokandas (dabartinis Uzbekistanas), Tuvos Liaudies Respublika – visa tai yra pavadinimai trumpai gyvavusių valstybių, kurias įkūrė ekscentrikai, romantikai ir egzotiškų etninių grupių atstovai (visas jas prarijo SSRS).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Černa Mečka

Černa Mečka portretas
Ir vėl išlindo politinė prostitutė Dykas Liūtas, pasauliui nežinoma, miestui - kaip elitinė vaivoryštinė Lienočka. Karlas marlas ir fricas engelmanas iš esmės savo pasaulėžiūrą (kas nori - tebūnie ideologiją) išdėstė miestui ir pasauliui dar 1848. Tik girtas rartitetas skeltanagis išakas gakli bezdėt apie kažkokį marksizmo progresyvumą ar maidauno demokratiškumą.

D.

D. portretas
Kai vaikai pradeda postringauti apie tai, ko nei matė, nei girdėjo, tie, kas gyveno anais laikais, ima spjaudytis nuo visokiausių išsigalvojimų ir nesąmonių... Taip, buvo nelengva, bet mes gimėm, augom, mokėmės, dirbom, mylėjom, gimdėm ir auginom vaikus, mokydami juos Tėvynės meilės, lietuvybės, gėrio ir grožio supratimo, o ne 72-jų (ar kiek ten jų ) lyčių ir vergavimo piniguočiams ir pinigams... Nebeliko nieko švento Lietuvoj... Gal apie "tuos" laikus tegul pašneka tie, kas gyveno tada, kol dar neišmirėm nuo "pečių už laisvę" ir karo kurstymo "politikos"...

Šitam Lioniai

Šitam Lioniai portretas
labai tiktų rusiškas moteriškas kokošnikas ant galvos.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

  • Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?
    Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?

    Mielas Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadove Audriau Šimaiti, labai kviečiu neignoruoti kai kurių mano vakar išsakytų pastabų dėl KUL vykdomos pertvarkos. Į geranorišką kritiką atsakyti įžeidinėjimais ir kaltinimais, k...

    1
  • Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda
    Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas iš Seimo tribūnos praėjusią savaitę į mūsų pusę metė eilinę skystą politinę petardą – apkaltino mane asmeniškai ir Kauną nerūšiuojant maisto atliekų. ...

    83
  • Ateities spėjimai
    Ateities spėjimai

    Kai chaosas tiek privačiame gyvenime, tiek geopolitiniame kosmose pernelyg užsitęsia ir vienintelis būdas save padrąsinti dėl ateities perspektyvų telieka spėlionės, kada visa tai baigsis, griebiamasi seniai išbandyto kelio – prana&scaron...

  • Po saule jau maža vietos
    Po saule jau maža vietos

    Praėjusią savaitę, kai dėl „CrowdStrike“ programinės įrangos atnaujinimo oro uostuose įstrigo milijonai poilsiautojų, grįžo prisiminimai apie 2010 m. pavasarį, Ejafjadlojokudlio ugnikalnio gerai savaitei sutrikdytą susisiekimą Europoje...

    1
  • Metas baigti apgaudinėti rinkėjus
    Metas baigti apgaudinėti rinkėjus

    Po šūvio į kandidatą D. Trumpą ir jis, ir kitas kandidatas, dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas, visam pasauliui parodė, kas yra vakarietiška politinė kultūra. ...

    4
  • Atostogų kryptis: neišdildomi įspūdžiai ir be pajūrio
    Atostogų kryptis: neišdildomi įspūdžiai ir be pajūrio

    Kelionės automobiliu po Sileziją, Bohemiją ir Saksoniją paliko neišdildomą įspūdį. Galima labai ilgai kalbėti apie Bohemijos perlo – Karlovi Varų grožį, Sudetų kalnus arba užburiančius Saksonijos Šveicarijos peizažus, tačia...

  • Kaip Laisvės partija savo rinkėjus „trolino“...
    Kaip Laisvės partija savo rinkėjus „trolino“...

    Laisvės partija rinkimuose turėjo du pažadus ir savo rinkėjams žadėjo juos greitai paversti įstatymais. Pirmasis – priimti partnerystės įstatymą ir antrasis – lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas arba, šiuo atveju, fakti&scaron...

    2
  • Teisingumas be precedento
    Teisingumas be precedento

    Jau daug metų pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitingo gale rikiuojasi teismai. Toks visuomenės vertinimas ir jo priežastys nesulaukia tinkamo nei Teisingumo ministerijos, nei kitų institucijų dėmesio, todėl pasitikėjimas teismais nuolat mažėja...

    8
  • Atplyšę nuo realybės
    Atplyšę nuo realybės

    Feisbuko šmėklos dauginasi lyg vėžio ląstelės. Praėjusią savaitę paskleistas gandas apie kadaise populiarų dainininką (regis, tą patį, kuris baigęs mokyklą toliau šaltibarščius srėbdavo jos valgykloje). „Facebook&ldqu...

    10
  • Apie Prezidento inauguraciją
    Apie Prezidento inauguraciją

    Vilniaus burbulas nepatenkintas kviestinių svečių sąrašu, nes jis sudarytas ne pagal jų lūkesčius. ...

    5
Daugiau straipsnių