- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Jau nuo šiandien kauniečiai gali išdidžiai prisistatyti Europos kultūros sostinės gyventojais. Nuo 1985-ųjų, kai tuometė Graikijos kultūros ministrė Melina Merkuri pasiūlė Europos kultūros sostinių (EKS) idėją, ši keliaujanti gairelė ketvirtą kartą įsmeigiama Baltijos šalių žemėlapyje. 2009 m. ją pirmas perėmė Vilnius, 2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, o šį šeštadienį Kaunas įspūdinga atidarymo programa „Sukilimas“ pradeda Europos kultūros sostinės titulo metus.
Deja, likimas negaili iššūkių Lietuvai. Mūsų sostinės debiutas buvo vadintas neišlaikytu egzaminu, EKS kompromitavimu, netgi gimė terminas „Vilniaus spąstai“. Vilnius tapo Europos kultūros sostine, kai smogė pasaulio ekonomikos krizė. Projekto rengėjai patyrė didžiulį politinį spaudimą, finansavimas sumenko, daugybė planuotų projektų subliūško.
Ir Talinas, ir Ryga turėjo gerai išmokti ekonominių spąstų pamokas: žmonės, nerimavę dėl pragyvenimo, nedrįso svajoti apie kultūrinius poreikius. Europos kultūros sostinės titulas jiems padėjo išgyti nuo kultūrinės amnezijos. Kauno Europos kultūros sostinės ("Kaunas 2022") tituliniai metai startuoja per pandeminį įkarštį. Žmonės drąsiai ir ambicingai svajoja apie kultūros gurkšnį, tačiau koronaviruso žirklės vis dar čekši virš tų svajonių sparnų. Ir vėl tenka gydytis – nuo normalaus gyvenimo amnezijos.
Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
Ironizuojama, kad iš Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS) metų liko tik surūdijęs vamzdis – projekto metais iškilusi „Krantinės arka“, sukurta iš geležinių vamzdžių. Tačiau VEKS paliko ir Kultūros naktį, ir Gatvės muzikos dieną, ir Lietuvos kultūros sostinių tradiciją – tokį palikimą, kurio labiausiai laukiama iš EKS. Šiandien jau kalbame apie „Kaunas 2022“ palikimą: Laimės dienas, Istorijų, „Fluxus“ festivalius, į kumštį sutelktas bendruomenes. Netgi pakeistą sprendimų patvorėse volioto Centrinio pašto, išskirtinės reikšmės paveldo objekto, likimą – šiemet jis tarnaus kaip „Kaunas 2022“ renginių erdvė.
Ir labai norėtųsi palinkėti: nerungtyniaukime, ar „Kaunas 2022“ bus geriau už VEKS, TEKS, REKS, nesmūgiuokime renginių ir atlikėjų gausa. Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Labdaros vakaras „Sužydėju...
-
393-oji karo Ukrainoje diena...
-
Pagerbė pirmąją Klaipėdos ...
-
392-oji karo Ukrainoje diena...
-
Krašto apsaugos ministerija p...
-
Lietuvos pieno gamintojų miti...
-
Skandalas Vilniaus rajono savi...
-
FIBA Čempionų lyga: Vilniaus...
-
391-oji karo Ukrainoje diena...
-
Spaudos konferencija „Šviet...
-
Atšipę ginklaiLietuvos futbolo rinktinė verčia naują istorijos puslapį. Naujojo stratego Edgaro Jankausko vedami lietuviai šiandien pradės 2024 m. Europos čempionato atrankos kovas. Nors prieš kiekvieną startą skamba aibės pažadų, šį kartą ...
-
Žydinčių putinų šešėlyje8Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...
-
Nors pažadėjo, bet neištesėjo4Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...
-
Ar orderis nevėluoja?Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...
-
Ar Xi nurašė Pu?Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...
-
Kai šaukia pilnaties stogai12Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...
-
Giljotinos laikai16Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...
-
Žinia EuropaiLietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...
-
Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...
-
Algoritmo šaltis1Pasaulinė interneto paieškos sistema jau daugiau nei du dešimtmečius turi specifinę galimybę globaliame žiniatinklyje ieškoti mokslinės informacijos. Angliškai tas „Google“ komponentas vadinamas „Google Schol...
