Esu iš tų, kurie įsitikinę, jog ekonominė krizė Lietuvoje kilo dėl to, kad žmonės įprato beprotiškai daug pirkti. Pas mus ne vienerius metus galiojo šūkis: „Reikia, nereikia, turi pinigų ar neturi, vis tiek perki!“

Žmonės išsigimė, nes be „kultūros ir pramogų sostinės“ negali pratempti nė dienos. Svarbu pirkti kasdien ir bet kokia kaina. Jei pinigų neturi, galima pasiskolinti iš banko arba prekes įsigyti lizingu – jokių problemų. Apie tai, kad tuos pinigus teks iki paskutinio cento atiduoti, negalvojo niekas.

Net ir šiuo metu, kai vakarais nuvažiuoji į prekybos centrus, pasitinka tas pats vaizdelis – žmonės perka taip, tarsi krizės nė kvapo nebūtų. Velka po du pilnus vežimėlius, kaip ir prieš porą metų.

Ta vadinamoji vartojimo kultūra iš tiesų yra ne kultūra, o baisus išsigimimas, kuris mūsų piliečius privedė prie to, kad jie nuolat perka net nežinia ar jiems apskritai reikalingus daiktus.

O pažiūrėkite, kiek išvežama šiukšlių! Kalnai. Anais laikais užtekdavo, kad šiukšlių mašina atvykdavo dukart per savaitę. Visi su kibirėliais sulėkdavo, suversdavo ir buvo gerai, nes mokėti reikėjo kapeikas. Dabar šitiek triukšmo dėl mokėjimo už šiukšles, o kad reikia jas be perstojo vežti, niekas „nemato“.

Taigi pirmiausiai mūsų žmonės turėtų išmokti taupiau gyventi, taupiau naudoti išteklius, tada nereikės dejuoti ir dėl staiga užklupusios krizės. Krizę mes prisišaukėme patys, be saiko skolindamiesi iš bankų ir be saiko vartodami.

Tik pažiūrėkite, kiek žmonių virkauja dėl pačias įvairiausias ligas sukeliančio nutukimo. Juk ne iš bado jie taip nutuko. Nuolatinis apsirijimas, sėdėjimas prie televizoriaus, vakarėliai prie lūžtančių stalų, alaus plempimas mus pavertė nelaimingais ir dejuojančiais.

Čia greitai bus kaip Amerikoje – viena pramonės šaka dirba kiaurą parą, kad kuo daugiau žmonių nutukintų, kita – kad paskui padėtų tiems nutukėliams gyventi: užsirišti batus, pasinaudoti išviete ar išvalyti grindis. Taip pat iš to nutukimo pelnosi ir medikų klanas.

Tad tas besaikis vartojimas tikrai prie gero nepriveda. Jei žmonės gyventų kukliau, nebūtų šiandien tiek klyksmų apie tai, kad gyventi sunku, kad skolos spaudžia ir kad nėra iš ko mokėti už suplanuotą atostogų kelionę į Tailandą. Gal apsieis tas Tailandas be mūsų, gal tuomet greičiau bus galima ir skolas atiduoti.