Neįtikima, bet faktas – pasaulio šalių reitinge Lietuva dalijasi ta pačia pasiekimų eilute su JAV ir Čekija. Šalyse, kurios – viena kitapus Atlanto, kita – ranka pasiekiama, ne vienai lietuvių kartai tapo savotišku idealios valstybės simboliu, spaudos laisvė šiandien yra taip pat gerbiama, kaip ir Lietuvoje. Tiksliau reikėtų sakyti, kad Lietuvos spaudos laisvė pasiekė amerikietiškosios ir čekiškosios lygį.

Džiugina tai net ir girdint tokį įvertinimą paskelbusios organizacijos "Freedom House" kritikus, abejojančius pastarosios objektyvumu. Džiugina, turint omenyje, ką per pastaruosius metus teko ištverti žiniasklaidai. Biudžeto skyles nemokšiškai lopančių politikų bandymą prilyginti (o gal norą ją paversti?) pelno siekiančiam verslui, išbandymą ekonomine krize, galiausiai ir kedofilijos skandalu.

Nors, politikams spaudžiant iš vienos pusės, palyginti laisvosios rinkos sąlygoms – iš kitos, eiti šia plona linija, žyminčia riba tarp tiesos ir netiesos sakymo, tarp pramogos ir analitikos, yra itin sunku, toli gražu ne visi pasirinko lengviausią kelią nusipiginti blogiausia to žodžio prasme, mėgautis uždraustais paslėptos reklamos vaisiais ar tapti anaiptol ne tuščią ranką ištiesusių politikų nuotaikų reiškėju. Kai kurie leidiniai, portalai ar TV laidos ir šiandien nesusigundo samdyti garsenybes medžiojančius paparacus ir bevelija šiuos pinigus skirti, pvz., net ir ekonomikos augimo metais kai kuriems konkurentams neįsivaizduojamam dalykui – tiražui audituoti.

Dar viena cukrinė rožytė ant pasiekimų torto – internautų aktyvumas. Vienas po kito kritiškai mąstantys žmonės steigia portalus, kurie daro itin malonų įspūdį dėl to, kad nėra skirti abstrakčiai postringauti apie politiką ar dienoraščiams rašyti, bet ir daug konkretesniam tikslui – pvz., sakyti tiesą apie tai, ką mes valgome. Iš pirmo žvilgsnio gana buitiniais tikslais atsiradusios svetainės pažadino ne vieno mūsų sąmonėje tūnančius pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmus – tuos pačius, dėl kurių stokos nesidomime vietos savivaldos ar Seimo rinkimais, iš esmės ir lemiančiais sąlygas, kuriame gyvename šiandien ir gyvensime rytoj. Maža to, šių portalų autoriai nepasitenkina vien lankytojų skaičių statistikos gerinimu ir bando iš esmės pakeisti kai kuriuos mūsų gyvenimo aspektus: buriasi į judėjimus, inicijuoja progresyvius ir labai konkrečius teisės aktų pakeitimus.

Tokie teigiami pavyzdžiai kol kas nustelbia valstybės veikėjų bandymus apriboti žodžio laisvę, kurie pasireiškia periodiškai it pelėsis tik kosmetiškai patvarkomame sename name.

Štai Valstybės saugumo departamentas, nusprendęs "patobulinti" spaudos laisvės suvokimą ar iš inercijos pasinaudodamas kolegų, medžiojančių šmeižiančius komentarus paliekančius internautus, pavyzdžiu, nusitaikė į gana nekaltus komentatorius, bandžiusius Lietuvos lenkų dienraščio "Kurier Wilenski" portale pasvarstyti apie abiejų tautų santykių problemas. Nuo gėdos ir dar vieno nereikalingo nesusipratimo su Lenkija Lietuvą išgelbėjo tik žurnalistų sąmoningumas.

Kažkoka makabriška tradicija tapo kiekvieno naujo rinkimo Seimui imtis LRT. Tik šįkart užsimota iš peties. Per du dešimtmečius tautos išrinktieji taip ir neišdrįso visuomeninio transliuotojo paversti tikrai visuomeniniu, t.y. nepriklausomu nuo reklamos, o svarbiausia – nuo pačių politikų, valdančių biudžeto čiaupą, dabar nuspręsta jį paprasčiausiai prisukti. Palikta vos matoma srovė, kokia paliekama speiguotos lietuviškos žiemos naktį, kad tekantis vanduo neleistų užšalti vamzdynams.

Pinigų LRT skirta tik tiek, kad iš pradžių ant plauko pakibo ne tik išskirtinį malonumą nors kiek išprususiam žiūrovui teikiančio Antrojo LTV kanalo transliavimas, bet ir tradicijų dar nespėjusi sukurti, tačiau jau populiari programa pasaulio lietuviams "LTV World", kol galiausiai nuo gegužės 1-osios pusmečiui trumpinamas visų LRT programų transliacijų laikas.

Kokią įtaką mūsų spaudos laisvės reitingams turės įvykiai per dar neįpusėjusius 2010-uosius, sužinosime, matyt, tik iš kitąmet būsiančios reitingų lentelės. Tačiau jau šiandien aišku, kad politikų žaidimai, bandant su LRT elgtis it su juos aptarnaujančiu spaudos biuru, turės skaudžių pasekmių visuomenei. Kai kam šiandien gali būti naudinga, kad pastaroji matytų ir girdėtų kuo mažiau, tačiau rytoj tokie prievarta apakinti ir apkurtinti piliečiai gali tapti labai pavojinga, įtakai lengvai pasiduodančia minia.