Niekas neginčijo, kad pradėti reikėjo nuo medikų, taip garantuojant sveikatos sistemos funkcionavimą, ir vyriausių visuomenės narių, kuriems didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma ar net mirti. Tačiau, leidžiantis prioritetų skale žemyn, logikos ėmė akivaizdžiai trūkti.

Prezidento, Vyriausybės ir Seimo narių, merų skiepijimą gal galima priskirti nepopuliarios "AstraZeneca" vakcinos reklaminei akcijai. Tačiau, kuo remiantis, skiepijami aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, ar teisėjai, teismo posėdžių sekretoriai ir raštinių darbuotojai, nors bylos dabar dažniausiai nagrinėjamos nuotoliniu būdu?

Nuoskauda, kad valdžiai trūko teisingumo ir logikos graduojant visuomenę pagal prioritetus, išliks ilgam.

Argumentuojama, kad dėstytojai skiepijami norint sugrąžinti į auditorijas studentus. Tačiau čia kalbama būsimuoju laiku, o policininkai priešakinėse linijose – jau nuo pirmos pandemijos dienos, be to, jie negali pasirinkti, akis į akį ar nuotoliniu būdu sulaikyti pažeidėjus. Be kita ko, studentų skiepyti prioritetine tvarka neketinama. Tad gali nutikti ir taip, kad dėstytojai, nors paskiepyti, neturės kam dėstyti.

Dėstytojai pirma kitų iškeliami ne todėl, kad patys saugiau jaustųsi, bet kad neužkrėstų studentų. Tad, kodėl prioritetams nepriskirti ir kiti dirbantieji kontaktinį darbą, kurie, pagal neseniai priimtą įstatymą, privalo reguliariai testuotis? Būtų ne tik logiška, bet ir pigiau, nes už jų reguliarų testavimą moka valstybė. Tačiau kažkodėl privalomo reguliaraus testavimo ir vakcinavimo sąrašai, kuriuos tvirtina ta pati Vyriausybė, skiriasi.

Žinoma, niekada visiems neįtiks, kaip surikiuota eilė prie deficito. Tikėkimės, vakcinos jau po kelių mėnesių netrūks. Tačiau nuoskauda, kad valdžiai trūko teisingumo ir logikos graduojant visuomenę pagal prioritetus, išliks ilgam.