Pirmiausia būtų idealu regėti pastangas sumažinti būsimo 2028 m. parlamento narių skaičių, galbūt net panaikinti daugiamandates apygardas, kad visi seimūnai būtų renkami tiesiogiai. 141 Seimo fizionomija su dvigubai padidintais atlyginimais tampa per didele našta valstybei, stenančiai brangius ginklavimosi prioritetus, bet kasmet mažinančiai darbo našumą ir išlaikančiai iki idiotizmo išpūstą viešąjį sektorių, kuris jau ilgą laiką sekina šalį.
Tarpukariu pats didžiausias buvo Steigiamasis Seimas (1920 m.), jį sudarė 112 narių. Kai buvo renkami kiti seimai (Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis), 1922-ųjų rinkimų įstatyme jau padaryta korekcijų. Tad Antrajame Seime tebuvo išrinkti 78 nariai. Rinkimuose į Trečiąjį Seimą 1926 m., kai pirmą kartą juose dalyvavo ir Klaipėdos krašto gyventojai, Seimo narių padaugėjo iki 85. Tačiau Ketvirtajame Seime 1936 m. seimūnų skaičius vėl mažėjo. Paskutinis tarpukario Lietuvos Seimas turėjo tik 49 narius. Ir tiek visiškai pakako tą laikotarpį (iki 1940-ųjų) vadinti auksiniais valstybės laikais.
Iki šio sekmadienio rinkimų opozicijoje kamavęsi politikai inkštė, kad senosios Vyriausybės parengtas naujasis biudžetas yra bomba naujiems išrinktiesiems (o kada buvo kitaip?). Tad, ieškant lėšų, dabar būtina neatidėliojant imtis ekonominės higienos, naikinant parazituojančias įstaigas, eliminuojant perteklinius etatus, peržiūrint abejotinus asignavimus ir griežtai pertvarkant ištinusį viešąjį sektorių.
Verslas dejuoja, kad katastrofiškai trūksta darbuotojų. Taip yra dėl to, jog buvusios valdžios pribūrė pernelyg daug šiltų vietelių masinei vegetacijai. Taikstymasis su tuo ir toliau prilygtų kenkimui valstybei.
P. S. Gal Kalbos komisija dabar Sakartvelą vėl atkrikštys Gruzija?
(be temos)
(be temos)
(be temos)