Žemės gyventojai paminėjo pirmojo kosmonauto skrydžio į kosmosą 50-metį. Prisimenu 1961 m. – virš tuometės radijo gamyklos bokšto savo orbitoje sukosi iš lempučių pagamintas Žemės palydovas. Mes, vaikai, sustingę žiūrėjome į šį reginį, ir, nors nesupratome, jautėme, kad įvyko kažkas svarbaus  ir neįprasto.

Šiandien neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be kosmoso – tai ir ryšys, ir televizija. Kosmonautų darbo vaisiais naudojasi kiekvienas žmogus.

Kai kosminio laivo generaliniam konstruktoriui buvo pasiūlyta suteikti Nobelio premiją, buvęs Sovietų Sąjungos Centro komiteto generalinis sekretorius N.Chruščiovas pasakė, kad tai yra visos tautos nuopelnas. Taigi ir Lietuvai – šventė. Nes jai teko gana aktyviai dalyvauti kosmoso programoje, turėjome ir lietuvį kosmonautą Rimantą Stankevičių.

Būtent nuo 1961 m. balandžio 12-osios pasaulis pamatė, kokia graži yra Žemė iš kosmoso, ir pradėjo kitaip mąstyti. Kai vieno kosmonauto paklausė apie jo įspūdžius iš kosmoso, jis atsakė, kad pirmiausia, ką norėtų padaryti, – tai sunaikinti žmogų, kuris žudo šį grožį. Per praėjusius 50 metų viskas pasikeitė tik į bloga. Pinigai leidžiami ne ekologijai, o kosmoso militarizacijai.

Didžiulė dviejų sistemų ir ekonomikų – „civilizuoto pasaulio“ su nesibaigiančiais karais ir turgaus ekonomika bei naujojo Babilono, pagrįsto planinės ekonomikos mokymu, priešprieša pagimdė pasauliui kosmonautą J.Gagariną ir atvėrė kelius į kosmosą.

Kaip būsimąją SSRS prieš 400 metų įvardijo Nostradamas? Jis sakė, kad šiaurėje bus sukurtas naujasis Babilonas, kuris egzistuos 73 metus ir 7 mėnesius, – niūrus savo pirmomis leninėmis aukomis, Vakarų  nekenčiamas darinys.

Ši proto ir pilvo priešprieša pasauliui atvėrė kelius į erdves. Nors, jeigu pavyktų kosmose uždrausti ginkluotę, daug pinigų būtų galima skirti mūsų planetai gelbėti. Kol dar nevėlu.

Klimato kaita akivaizdi. Škotijoje, kur futbolas žaidžiamas ištisus metus, šiemet dėl aikštes dengiančio sniego rungtynės nevyko ištisą mėnesį. Tolesnis varžybų tvarkaraštis bus sudaromas jau atsižvelgiant į klimato atšalimą ir rungtynės perkeliamos į šiltąjį laikotarpį. Bet juk ir vasarą gali būti dideli karščiai, tad belieka mažinti rungtynių, kartu ir klubų skaičių.

Manau, kad didelę įtaką klimato pokyčiams turi ir avarija Meksikos įlankoje, kur išsiliejusi nafta pakeitė vandens sudėtį. Jis tapo sunkesnis, todėl natūrali Golfo srovė ėmė silpti. Siauriausioje vietoje tarp Kubos ir Floridos besiformuojantis kamštis graso ir žemynams, kuriuos skalauja Golfo srovė – visai Amerikai, Europai, Afrikai ir visai žemei. Gresia karštos vasaros ir labai šaltos žiemos. Žemdirbiai ir taip visada priklausė nuo gamtos malonės. Bet kai tik natūralus gamtos temperatūros reguliatorius nustos veikti, pasėlių laukai išdžius ir taps dykynėmis, o daug augalų rūšių žus. Išdžius pelkės, kils gaisrai net žiemą. Žemė po sniegu pamažu pasidengs ledu, dūmai apgaubs vis didesnę planetos dalį ir t. t.

Tada, kaip rašė britų rašytojas Herbertas Džordžas Velsas, pardavinės orą. Įsigalios tikrieji džiunglių įstatymai – užmušk ir suėsk savo artimąjį.

Ar dar galima pakeisti situaciją? Taip, bet tik paskelbus, kad monopolijas yra už įstatymų ribų.