Dar nenurimus aistroms dėl atominės elektrinės statybų, tauta ir vėl rikiuojasi į dvi stovyklas. Skalūnų dujos – revoliuciją Jungtinėms Valstijoms padovanoję angliavandeniliai – ne tik iš esmės kėsinasi perbraižyti energetinį Senojo žemyno žemėlapį, tačiau ir į skirtingas barikadų puses bloškia visus europiečius.

Kaip į diskusijas apie žvalgybą reaguoja lietuviai? Nors Europos skalūnų uolienų sluoksniai vargu ar bus tokie dosnūs kaip anapus Atlanto, jau dabar aišku, kad mūsiškiai susiviliojo galimybe vaikytis amerikietiškos svajonės.

Senajame žemyne išgręžti vos keli bandomieji gręžiniai didžiosiose Vakarų valstybėse sukėlė ypač stiprų visuomenės pasipriešinimą. Nepaliaujama kritikuoti skaldymo technologija, kurią taikant dujos iš uolienos išlaisvinamos chemikalų, netikrumą stiprina ir įvairios problemos žemės paviršiuje, tačiau net tai nesutrukdė mūsiškiams būti pionieriais. Mes įsitikinę: atsilieka tas, kuris nedrįsta aplenkti.

Kol viena pusė nenuilsdama kranksnoja apie iš čiaupų bėgantį liepsnojantį vandenį, kita stengiasi atsitverti tylos siena ir į bet kokią pasirodžiusią informaciją – palankią ar priešišką – reaguoja itin jautriai. Vienos tiesos čia nėra ir negali būti. Kai kalbama apie didelius pinigus, dorovė užsklendžiama į antrąjį planą. Kol tauta tarsi avinų banda blaškosi ir laukia išganytojo, Rytai ir Vakarai pradėjo propagandinį mūšį ir ryžtingai bando atsiriekti kuo didesnę teritoriją politinės kovos lauke. Kol kas pirmieji lozungams bei visuomenės protestų įsiūbavimui dėmesio skiria žymiai daugiau nei audrą pažaboti trokštantis oponentas.

Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Liuksemburgo konservatyvumas šiuo klausimu mums nė motais. Šįsyk demonstruojame principingumą, spjauname į rizikos tyrimus, stojame į mažumos pusę ir kartu su lenkais bei ukrainiečiais svaičiojame apie atsiveriantį pigių dujų gausybės ragą.

Su „Shell“ pasiutpolkę nusprendusiems sutrypti ukrainiečiams rusai savuoju kumšteliu jau pagrūmojo ir papildomai už nesuvartotas dujas atsiuntė 7 mlrd. dolerių sąskaitą. Didžiausiai pasaulyje energetikos kompanijai “Exxon Mobil” pakapsčius Lenkijos paviršių, rezultatai buvo per prasti ir amerikiečiai susivyniojo meškeres.

Panašu, kad vaikydamiesi godų apie darbo vietas, pelną bei besikeičiantį viso regiono politinį kontekstą, lietuviai patys savo noru stoja prieš Ivano ir aplinkosaugos dvivamzdį. O jeigu kuris ims ir pykštels? Tikimybė minimali, bet ji yra. O tuomet jau vargu ar apie problemą bus pranešta atvirai. Tikėtina, kad viskas bus daroma lygiai taip pat, kaip ir ruošiantis žvalgybai – viešumui kaipmat sumūryta aklina siena.

Sakoma, kad jei problema verta diskusijos, geriau pabandyti išvengti jų abiejų. Visgi svajonė, kad tapsime antrąja Norvegija, kuri iki aštuntojo dešimtmečio, kol neatrado naftos, buvo skurdi Europos provincija, stipresnė už šaltą protą ir didžiųjų valstybių patirtį. O jeigu šėtonas veja jus prieš save, jūs jau negalite sustoti...