Didysis kombinatorius Ostapas Benderis atgimė lietuviu. Bent jau taip atrodo po savivaldos rinkimų rezultatų, mat vilniečiai nubalsavo už tuščius pažadus.

Naujieji Vasiukai – klasikinis O.Benderio benefisas iš literatūros šedevro „Dvylika kėdžių“. Didysis kombinatorius Vasiukų miestelio gyventojams pažada rengiant šachmatų turnyrus sukurti Naujuosius Vasiukus – klestintį didmiestį. Rojaus miestą, kuris greitai paverš sostinės statusą iš Maskvos. Metropolį, kuriame įvyks pirmasis tarpplanetinis šachmatų turnyras.

Panašūs Naujieji Vasiukai mirgėjo ir Artūro Zuoko rinkiminiuose lozunguose. Milžiniškos algos, naujos avialinijos „Vilnius air“, saulės baterijomis šildomi namai ir t.t. Pažadai, pažadai, pažadai. Ir viskas. Tiesa, Naujuosius Vasiukus Vilniuje kurti bus lengviau, nes sostinė čia ir taip yra.

Kas nulėmė A.Zuoko pergalę? Sunku pasakyti. Gal vilniečiai tokiu būdu protestuoja prieš politiką apskritai. Tiesa, keistoka protesto forma. Mat balsai atiduoti nepartinių judėjimui, kuris iš esmės yra vieno žmogaus partija. Dar keisčiau tai, kad vilniečiai garsiai piktinasi astronominėmis sąskaitomis už šildymą ir sykiu balsuoja už žmogų, kuris toms sąskaitoms padėjo pamatus (beje, irgi žadėdamas Naujuosius Vasiukus ir gerokai pigesnį šildymą). Gal sostinės gyventojus suviliojo žinomos pavardės. Nors sunku patikėti, kad antruose rinkimuose iš eilės nubalsuota už šoumenus, o ne už politikus. O galbūt žmonėms tiesiog raibo akys nuo kaip niekad ilgų rinkiminių biuletenių, ir jie savo balsą atidavė už pirmą pažįstamą pavardę, kuri buvo pažymėta antruoju numeriu.

Galima spėlioti ir spėlioti, kodėl pasisekė A.Zuokui. „Valdemaro Tomaševskio bloko“ sėkmė nebuvo tokia stebinanti. Tiesa, antra vieta Vilniuje kiek netikėta, bet šįsyk tautinės mažumos į rinkimus žengė itin vieningai, ir tai pasiteisino. Juolab, kad jų elektoratas visada balsuoja pareigingai – priešingai, nei amžinai nusivylę lietuviai.

Konservatorių rezultatai sostinėje pakankamai geri, nors ne vienas apžvalgininkas jiems pranašavo fiasko. Kodėl? Kažin, ar dėl to partija turėtų dėkoti Prezidentei į atlapus įsikibusiam premjerui Andriui Kubiliui, atkakliai neužleidžiančiam lyderio pozicijų nepopuliariausių šalies politikų sąrašuose. Tikėtina, kad nemažai nuopelnų tenka dabartiniam sostinės merui Raimundui Aleknai, kuris per pustrečio mėnesio sugebėjo reabilituoti Vilniaus konservatorius. Jei miesto vadovo poste būtų išlikęs Vilius Navickas (ko mero skandalų sūkuryje norėjo ir A.Kubilius), konservatoriai turbūt galėtų tik pasvajoti apie 10 sostinės tarybos narių mandatų. R.Alekna, pakeitęs susikompromitavusį merą, gavo nelengvą užduotį ir ją įvykdė kone maksimaliai.

Kodėl nenuskilo socialdemokratams? Čia turbūt kalčiausia rinkimų strategija. Kaip galima tikėtis sėkmės rinkimuose, žadant atgaivinti nacionalinio stadiono statybas? Net jei ateitų stebuklingas investuotojas, kuris viską pastatys už savo pinigus ir dar primokės. Nacionalinis stadionas vilniečiams asocijuojasi su korupcija ir valdiška tragikomedija. O pažadai tęsti jo statybas iki skausmo kertasi su socdemų rinkiminiu šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Tai tas pats, kas tikėtis pergalės Seimo rinkimuose žadant pastatyti naują Valdovų rūmų priestatą.

Tikrai nustebino liberalų fiasko. Ne liberalcentristų, kurių krachą buvo galima prognozuoti, o Liberalų sąjūdžio. Gal koją pakišo, kaip jie patys sako, A.Zuokas. O gal visame internete mirgėjusi partijos lyderio Eligijaus Masiulio galva, virš kurios kybojo retorinis klausimas: „Kodėl lopai neišsprendžia problemos?“. Kaip bebūtų, tai reiškia, kad Vilniaus valdyme dalyvaus tik viena dešiniųjų partija – sveiko proto ar ne, konservatoriai pranoko jaunuosius kolegas.

Tvarkos ir teisingumo partija sostinėje nesublizgėjo, Darbo partija, nepaisant skambių šūkių, liko už konservatorių. Kodėl? Na, turbūt dėl to, kad A.Zuoko pažadai buvo gražesni.

Tiesa, tokie rezultatai dar nereiškia, kad A.Zuokas vėl taps meru. Jie taip pat negarantuoja, kad jo vadovaujama politinė jėga apskritai pateks į valdančiąją koaliciją. O jeigu pateks – belieka palinkėti sėkmės įgyvendinant Naujųjų Vasiukų pažadus. Ir belieka tikėtis, kad naujam gyvenimui prisikėlęs politikas pažadus tesės geriau nei O.Benderis, kuris iš Vasiukų tiesiog paspruko susirinkęs miestelėnų pinigus.