Karštos diskusijos ir aštrūs politinių jėgų žodiniai susirėmimai žymėjo pirmąją 2010-ųjų metų darbo savaitę Europos Parlamente.
Nors kritikos strėlės smigo ir Lietuvos Vyriausybės deleguotą kandidatą Algirdą Šemetą, klausymų procedūrą reikia vertinti teigiamai.
Ji parodė, kad Europos Parlamentas entuziastingai imasi parlamentinės kontrolės ir taip užtikrintai sklaido abejones dėl galimo demokratijos trūkumo Europos Sąjungos politinėje sistemoje.
Bulgarė R.Želeva kandidatė į Tarptautinio bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir reagavimo į krizes komisarės postą sukėlė daugiausiai abejonių dėl savo galimai vis dar egzistuojančių verslo interesų. Europarlamentarų neįtikino ir politikės gynyba aktyviai teigiant, kad jos dokumentai yra tvarkingi pagal Bulgarijos teisę. Kadangi Bulgarija laikoma viena labiausiai korupcija ir organizuotu nusikalstamumu apraizgytų šalių, kritiką kandidatei Bulgarijos valdžia turėtų išsgirsti ir kaip kritiką sau pačiai dėl nesugebėjimo spręsti minėtų problemų.
Kolega Socialistų ir demokratų grupės vadovas Martinas Šulcas kandidatės R. Želevos atžvilgiu buvo negailestingas: „nekompetetinga ir netinkanti eiti šias pareigas“, reziumavo Parlamentaras.
Baronienė iš Jungtinės Karalystė K.Ašton - naujoji užsienio ryšių vadovė - kritikuojama dėl patirties stokos diplomatijoje. Paklausta apie savo politikos priorietus Ledi Ašton vardijo tarptautinius susitikimus, kuriuose sprendimai galimai bus priimami. Jos prisistatyme buvo galima pasigesti platesnio požiūrio į ES kaip regiono užsienio politiką ilguoju laikotarpiu. Kur link ir kokiu tikslu mes judėsime?
Vis tik pagirtinas kandidatės principingumas žmogaus teisių ir demokratijos vertybių atžvilgiu ir sveikas pragmatiškumas, akcentuojant, kad ES užsienio politikos naudą turi tiesiogiai jausti ES piliečiai.
Tarp blogiausiai vertinamų kandidatų užimti įtakingus Europos komisarų postus pateko ir Lietuvos atstovas, buvęs dabartinės Vyriausybės finansų ministras Algirdas Šemeta. Politikui pristigo žodžių paklaustam apie konkrečias priemones kovojant su sukčiavimu. Šemeta nedetalizavo kaip ketina tobulinti ES pagalbos lėšų vadybą ir spręsti mokesčių sistemos spragas. Nors su Lietuvos kandidatu priklausome skirtingoms politinėms stovykloms, aš linkęs apginti Šemetos kandidatūrą.
Pirmiausia jo atsakymai raštu į paklausimus yra paruošti be didelių priekaištų. Juose matyti, kad kandidatas suspėjo per trumpą laiką apčiuopti svarbiausias problemas ir jų pagrindu planuoti savo darbotvarkę ES komisaro poste. Antra, manau, kad šioje situacijoje turi veikti ir nacionalinis solidarumas. Esu šalininkas komandinio darbo, o ne konflikatvimo tarpusavyje. Realybė yra tokia, kad Lietuvos ir kitų naujųjų šalių narių įtaka ES politikai yra daug silpnesnė nei senbuvių. Bandant atsverti šį skirtumą ir siekiant apginti savo balsą, turime dirbti vieningai, susitelkę ties svarbiausiais savo politikos Europos Sąjungoje uždaviniais.
Reikia pasidžiaugti kaimyninių Latvijos ir Lenkijos sėkme deleguojant kandidatus į Europos Komisiją. Nors kandidatą į biudžeto komisarus J. Levandovskį parlamentarai kritikavo už ambicingumo stoką, tačiau teigiamai vertinami politiko nuoseklumas, kompetencija, tvirtas ir argumentuotas priešinimasis radikalioms mokesčių srities reformoms.
Latvis Andris Piebalgs jau, galima sakyti, patyręs ES politikos „vilkas“ energetikos srityje, tikimasi, padidins ES veiksmų rezultatyvumą ir padedant besivystančioms šalims. Geriausiai Europos Parlamento nariai įvertino kandidatus ispaną J. Alumniją (konkurencija) ir prancūzą M. Barnjerą (vidaus rinka). Alumnijai skiriamos pagyros už aiškumą įvardijant tikslus, vartotojų interesus ir švaresnę aplinką pristatant kaip pagrindinius konkurencijos politikos vertinimo kriterijus. Prancūzijos kandidatas pasirodė įtikinamai, demonstruodamas finansinio reguliavimo išmanymą ir pasirengimą vykdyti sudėtingas finansų rinkų reformas.
Naujųjų komisarų darbo kokybę geriausia vertinti pagal veiklos rezultatus, tačiau klausymuose parodytą kandidatų pasirengimą dirbti galima vertinti teigiamai. Panašu, kad naujoji Komisijos sudėtis išlaikys pagrindinių ES politikos principų testinumą ir pasinaudos jau patyrusių šiame darbe pareigūnų kompetencija.
Tačiau tradicijų tąsa netrukdo institucijai atsinaujinti, pasinaudoti kitokia nei ES institucijose įgyta patirtimi, prie komandos pisijungiant naujųjų ES šalių politikams. Vis tik, prognozuojant vadinamosios naujosios Europos įtaką Komisijoje, reikia išlikti realistiškai kukliais, nes profesionalumo vertinimuose lyderiauja ES senbuviai. Kalbant apie bendrą Europos Parlamento nusiteikimą darbui su Komisija, matyti, kad vienintelė tiesiogiai ES piliečių renkama institucija ketina išnaudoti visas jai suteiktas galias atidžiai stebėti ir aktyviai įtakoti komisarų veiklą, todėl naujoje EK kadencijoje tikėtina daugiau dialogo ir atskaitomybės.
Naujausi komentarai