Lietuvos Apeliacinis teismas, patenkinęs panevėžiečių prokurorų prašymą, anksčiau dėl sunkių nusikaltimų išteisintą vienos uždaros bendrovės direktorių, 57 metų panevėžietį S.B. pripažino kaltu iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą – daugiau kaip vieną milijoną litų, taip pat pateikus neteisingus duomenis, išvengus turtinės prievolės ir apgaule įgijus didelės vertės svetimą turta. 

Jam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 13 tūkstančių 750 litų bauda, priteista atlyginti valstybei padarytą žalą.

Panevėžyje, Paliūniškio gatvėje, registruotos vienos uždaros akcinės bendrovės direktorius S.B., būdamas atsakingas už jos veiklą ir buhalterinę apskaitą, gavęs pinigus už parduotas prekes arba pinigus pagal kasos išlaidų orderius atsiskaitymui už įsigytas prekes, kelerius metus apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą ir tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 1 milijoną 251 tūkstantį 745 litų.

Byloje pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus specialisto išvados duomenys, kad į S.B. vadovaujamos bendrovės apskaitą keliasdešimt kartų buvo įtrauktos juridinės galios neturinčios PVM sąskaitos–faktūros apie tariamą prekių įgijimą iš realiai net neegzistavusių įmonių. Asmenys, kurie apskaitoje nurodyti pardavėjais, nepatvirtino įformintų operacijų, jie tose įmonėse nedirbo arba dokumentų išrašymo metu juose nurodyti asmenys buvo mirę, įmonės išregistruotos.

Bendrovės vadovas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti savo ir kitų naudai, patvirtindavo savo parašu suklastotus trijų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderius su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamus sandorius tarp bendrovių ir tariamą PVM sumokėjimą, juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Už neįvykusias ūkines operacijas su įmonėmis iš bendrovės kasos pagal suklastotus dokumentus išmokami šimtai tūkstančių litų.

Lietuvos Apeliacinis teismas konstatavo, kad panevėžiečiai prokurorai apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog sąmoningas neteisingų duomenų nurodymas PVM sąskaitose faktūrose nėra tik „dokumento rekvizitų trūkumas“, tai yra dokumentų klastojimas, šie veiksmai yra uždrausti baudžiamojo įstatymo. Byloje apklausti liudytojai ir FNTT specialisto išvados taip pat patvirtina dokumentų klastojimo faktą.

Lietuvos Apeliacinis teismas, remdamasis specialistų išvadomis ir teisme ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad visi kaltinime nurodyti atvejai, kai S.B. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, dokumentuose pasirašė kaip ūkines operacijas atlikęs asmuo – bendrovės direktorius, apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, realiai nepakeitusias įmonių turto kapitalo ir įsipareigojimų, dėl kurių iš dalies nebuvo galima nustatyti 2004, 2005, 2006 ir 2007 metų bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra įrodyti.