Pastaruoju metu kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija, kad leidimai įsigyti ginklus savigynai išduodami ir teistiems, teisės pažeidimus padariusiems asmenims. Tačiau toli gražu taip nėra. Šiuo metu ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuriame detaliai nustatyta, kokie asmenys negali įsigyti ginklų.

Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis ginklų įsigyti ir turėti negali asmuo:

1) nesantis nepriekaištingos reputacijos;
2) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
3) įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
4) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
5) neišlaikęs atitinkamo egzamino (įsigyjant ginklą savigynai);
6) neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą;
7) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešioti ginklą, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
8) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąvokos. Šis punktas netaikomas, jei asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose.

Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:

1) nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų;
2) nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai;
3) nuteistas už neatsargų nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 2 punkte), jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
4) kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;
5) kuris per pastaruosius 3 metus buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą;
6) kuris per pastaruosius metus dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;
7) kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;
8) kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
9) padaręs pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į nuosavybę, viešąją ar valdymo tvarką;
10) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus buvo baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;
11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Viso Lietuvoje 2009 m. balandžio 1 dienai 48201 Lietuvos gyventojas civilinėje apyvartoje turėjo 86379 ginklus. Šalyje buvo 31 467 medžiotojų, kurie turėjo 60024 medžioklinius ginklus, iš jų 39101 lygiavamzdį šautuvą, 20849 graižtvinius šautuvus, 74 kitus ginklus. 22240 asmenys turėjo 26045 ginklus savigynai, iš jų 6134 lygiavamzdžius šautuvus ir 19911 pistoletą (revolverį). Pastebėtina, kad ginklų skaičius Lietuvoje nuosekliai didėja nuo 1993 metų, tuo metu buvo leista įsigyti ir ginklus savigynai, pirmiau tik lygiavamzdžius šautuvus, vėliau ir pistoletus (revolverius). Ginklų dinamiką galima matyti pateikiamame grafike:

Neseniai Lietuvoje lankęsis Suomijos nacionalinės policijos komisaras p. Miko Paatero ir kiti pareigūnai pastebėjo, kad Suomijoje privatūs asmenys turi nepalyginamai daugiau šaunamųjų ginklų nei Lietuvoje. Apie 5 milijonus gyventojų turinčioje Suomijoje net 700 tūkstančių gyventojų turi apie 1 milijoną 600 tūkstančių ginklų. Kitose Europos Sąjungos šalyse ginklų skaičius yra irgi ženkliai didesnis nei Lietuvoje.
           
Policijos departamentas siekdamas užkardyti galimus neteisėtus ginklo panaudojimo atvejus įpareigojo teritorines policijos įstaigas, esant pakankamam pagrindui įtarti, kad asmuo, turintis šaunamąjį ginklą, serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi sveikatos sutrikimų, problemų dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichikos būklės, arba kai įtariama, kad šaunamasis ginklas galėjo būti teisės pažeidimo, nusikalstamos veikos įrankis ar teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos objektas, taip pat kitais Ginklų ir šaudmenų įstatymo nustatytais atvejais paimti šaunamuosius ginklus bei spręsti dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Taip pat Policijos departamentas nurodė organizuoti bendrus teritorinių policijos įstaigų licencijavimo ir prevencijos padalinių pasitarimus dėl teisės aktų nuostatų taikymo, organizuoti bendras prevencines priemonės bei nuolat keistis turima informacija tarp policijos padalinių.

Policijos departamentas siekdamas užtikrinti tinkamą ir nuolatinę fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų kontrolę šiuo metu kuria naują Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro programinę įrangą, kurią numato pradėti naudoti 2009 m. gegužės mėnesį. Šiame registre bus saugomi visi šaunamųjų ginklų savininkų bei jų turimų ginklų duomenys. Nauja sistema kiekvieną savaitę automatiniu būdu patikrins šaunamųjų ginklų savininkų duomenis kituose registruose ir perspės atsakingus policijos įstaigų pareigūnus apie šaunamųjų ginklų savininkams taikomus apribojimus dėl šaunamųjų ginklų turėjimo.

Pastebėtina, kad per Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metus parengus ir priėmus teisės aktus, reglamentuojančius ginklų ir šaudmenų apyvartą bei visiškai naujai sukūrus jos kontrolės mechanizmą nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamuosius ginklus skaičių pavyko ženkliai sumažinti. Per šių metų 3 mėnesius tokių nusikalstamų veikų sumažėjo 29,2 procento lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pateiktame grafike atsispindi nusikalstamumo panaudojant šaunamuosius ginklus statistika per pastaruosius 15 metų.