Teismas iš dalies patenkino Laimutės Kedienės skundą dėl jos sūnaus mirties priežasties bylos nutraukimo, tačiau tai nereiškia, kad tyrimas bus atnaujinamas.

Pasigedo argumentų

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kurioje nurodė aukštesniajam prokurorui iš naujo nagrinėti nukentėjusia šioje byloje pripažintos L.Kedienės skundą, kuriuo buvo skundžiamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl D.Kedžio mirties priežasties nustatymo.

Teismo nuomone, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Raimondas Petraukas šių metų  birželio 27 d. atmesdamas L.Kedienės skundą dėl jos sūnaus mirties priežasties nutraukimo (šį nutarimą gegužės 27 d. priėmė dabar jau nebedirbantis prokuroras Aidas Mažeika – red.past.), neatsakė į visus L.Kedienės skundo esminius argumentus, todėl toks nutarimas negali būti laikomas atitinkančiu Baudžiamojo proceso kodekso  (BPK) nuostatų.

„BPK nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Pagal BPK prasmę aukštesniojo prokuroro nutarimas dėl pateikto skundo nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat turi būti motyvuotas. Tokio prokuroro nutarimo motyvai turi būti ne tik pagrįsti visų byloje esančių duomenų analize, bet taip pat motyvuotai turi būti atsakyta ir į visus esminius pateikto skundo argumentus“, - rašoma pranešime spaudai.

Nors R.Petraukas L.Kedienės skundą turės peržiūrėti, vargu, ar tai kažką pakeis šioje istorijoje, nes A.Mažeikos gegužės 27 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta byla nėra panaikintas ir jau yra įsiteisėjęs.

Užkliuvo neatitikimai

L.Kedienė savo skunde teismui teigė, jos A.Mažeika savo nutarimą priėmė po tendencingai atlikto tyrimo, kurio metu buvo siekiama tik patvirtinti galimo nelaimingo atsitikimo versiją, bet iš esmės netiriant kitų galimų sūnaus mirties priežasčių, o tyrimo metu visos įvykio aplinkybės tirtos neišsamiai, netinkamai buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, nepašalinti ikiteisminio tyrimo metu iškilę prieštaravimai.

L.Kedienės teigimu, prokuroras priimdamas nutarimą pagrindia vadovavovosi tiek Lietuvos ekspertų, tiek Švedijos specialistų išvadomis, kurios viena nuo kitos skiriasi – lietuviai teigė, kad D.Kedžio mirčiai turėjo įtakos jo gerklėje rastas švendrės lapas, o švedai, tai paneigė.

Taip pat, anot D.Kedžio mamos, neatitinka ir sužalojimų rastų ant jos sūnaus kūno laikas – skrodimą atlikę specialistai aiškino, kad vyras galėjo susižaloti mirties metu arba sužalojimai buvo padaryti po jo mirties, o švedai – kad visi kūno sužalojimai padaryti jam esant gyvam.

„Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01) surašiusių specialistų kompetencija ir leidžia pagrįstai kelti klausimą, kodėl atliekant mano sūnaus mirties aplinkybių tyrimą nebuvo sudaryta kita teismo med. specialistų grupė, kuri atliktų pakartotinį sūnaus mirties priežasties nustatymą, į ją įtraukiant tiek konsultacinę išvadą surašiusį teismo med. gydytoją P.Petreikį, tiek ir mūsų šeimos pasiūlytą nepriklausomą ekspertą, kuriam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista dalyvauti atliekant sūnaus lavono skrodimą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-00459-10 nebuvo išnaudotos visos įmanomos aplinkybės objektyviai tiesai nustatyti“, - skunde teismui rašė L.Kedienė.

Po to ji išvardino dar kelias, juos nuomone, aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu aplamai nebuvo tirtos ir, kurios gali keisti prieš tai paminėtų specialistų išvadų turinį: pvz magnetinio rezonanso kompiuterinės tomografijos tyrimai neparodė, kad D.Kedžio trachėja ir pagrindiniai bronchai nebuvo užkišti žolės lapu ar skrandžio turiniu, tačiau lavoną skrodžiant rastas ir lapas, ir skrandžio turinys.

„Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis sūnaus lavono bronchuose galėjo atsirasti tirštas skrandžio turinys po jo lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo aplamai nebuvo tiriama ir aiškinamasi, nors ši aplinkybė mano supratimu yra esminė ir galinti turėti tiesioginės įtakos jau minėtoms specialistų išvadoms“, - teigia D.Kedžio mama.

Laikosi paskendimo versijos

Nors L.Kedienė ir piktinasi Lietuvos ekspertų išvadomis, savo skunde pažeria priekaištų ir užsienio ekspertams. Ji teigia, kad Švedijoje jos sūnaus mirties priežasties tyrimas net nebuvo atliekamas, o iš švedų gautų atsakymų galima daryti išvadą, kad tai yra tik jų subjektyvi asmeninė nuomonė, kuri neturi jokios įrodomosios galios.

Anot L.Kedienės, šie ekspertai nepaneigė jų samdyto specialisto P.Petreikio išvados, jog D.Kedys mirė nuskendęs.

„Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, manau, kad atliekant sūnaus mirties aplinkybių tyrimą, būtina sudaryti naują teismo medicinos ekspertų grupę į jos sudėtį įtraukiant prieš tai nurodytus asmenis, kuriems dar kartą būtų pavesta nustatyti mano sūnaus Drąsiaus Kedžio mirties priežastį“, - teismui rašė D.Kedžio motina ir pateikė penkias po skrodimo darytas sūnaus nuotraukas, kurios, jos teigimu, leidžia daryti vienintelę išvadą - kad jis buvo nužudytas.

Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo nutartis per septynias dienas gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.