Kovo pabaiga klimatiniu požiūriu yra tikro pavasario pradžia.
„Spinduliuotės balansas jau teigiamas, vidutinė paros oro temperatūra būna peržengusi per 0 laipsnių atžymą (šįmet tai įvyko beveik 2,5 savaitės anksčiau), sniego tirpimo laikotarpis eina į pabaigą (šįmet bent 1–1,5 savaitėmis anksčiau), sparčiai degraduoja įšalas ir kt.“, – teigė docentas.
Apie pavasario potvynio datas reikėtų pakalbėti atskirai. Anot G. Stankūnavičiaus, jau kurį laiką dėl švelnių su nepastovia sniego danga žiemų pavasario potvynio pikas nusikėlė į kovo pradžią ar net vasario mėnesį, be to, pats vandens kiekis, pratekantis tokio potvynio metu, stipriai sumažėjo.
„Kovo pabaiga turėtų būti būtent tas metas, kai vidutiniškai pavasario potvynis įsibėgėja. To buvo laukiama ir šįmet manant, kad po dviejų anomaliai šaltų žiemos mėnesių su vidutiniškai stora sniego danga ir pakankamai storu (ne visur) įšalo sluoksniu iš inercijos pavasario pradžia bus vėsi, o pavasario potvynis, pagaliau, taps artimas normai, tiek pagal potvynio mastą, tiek pradžios laiką“, – teigė docentas.
Šio sezono potvynio pikas rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje fiksuotas kovo 14–18 dienomis, vietomis Žemaitijos upėse bei Nemuno žemupyje – 17–21 dienomis.
Tačiau šis kovas priešingai vasariui, pasirodė esąs sausas ir šiltas: vidutinė oro temperatūra bent iki vakar dienos už daugiametę buvo aukštesnė beveik 4 laipsniais, o kritulių kiekis vietomis nesiekė net ketvirčio mėnesio normos. Tai lėmė šiltesnės oro masės virš šiaurinės Europos dalies, kai tuo metu pietrytinėje Europoje buvo vėsiau ir drėgniau, nei įprasta.
„Paprastai tokį klimatinių kintamųjų pasiskirstymą lemia pastoviai besilaikantis ar atsinaujinantis blokavimo procesas, kurio pagrindinė susidarymo/atsinaujinimo ilgumų juosta buvo tarp 20 ir 40 r. ilg., o pastaruoju metu išsiplėtė ir siekia 15–50 r. ilg. Ką tai reiškia mums regioniniu mastu? Žiemos metu blokuojantys procesai stabdo šiltų ir drėgnų oro masių „tiekimą“ į Baltijos regioną ir turi įtakos orų vėsimui, tačiau šiuo metų laiku nuo vandenyno ateinančios oro masės (ypač nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų) jau yra vėsesnės už tas, kurios keliauja per sausumą, todėl stipraus orų atvėsimo artimiausiu metu neprognozuojama, o kritulių kiekis išliks nepakankamas“, – teigė docentas.
Anot jo, artimiausiomis dienomis nepaisant aktyvaus ciklono Skandinavijoje Lietuvoje orai išliks vidutiniškai šilti ir sausi. Nors vyraus silpnas šiaurinių krypčių vėjas, oro temperatūra didesnėje šalies dalyje sieks 11–16 laipsnių šilumos dieną ir 1–6 laipsnius naktį, vietomis žemiau 0 laipsnių. Pačioje vakarinėje Lietuvos dalyje dienomis dėl vėsinančios jūros įtakos bus bent 4–6 laipsniais vėsiau.
Pirmadienį Lietuvą pasieks kiek vėsesnė oro masė, tačiau žymesnių kritulių neprognozuojama, o dienos oro temperatūra labiau priklausys nuo debesų kiekio konkrečioje vietoje. Kitos savaitės viduryje prognozuojamas silpstantis atmosferos frontas, kuris turėtų atslinkti nuo Šiaurės jūros regiono, todėl vėl žymesnių kritulių nelaukiama, tačiau debesuoti orai sumažins dienos oro temperatūrą iki 6–12 laipsnių šilumos.
„Artėjant link šventinio savaitgalio skirtingų prognozavimo centrų prognozės jau mažai dera tarpusavyje. Pagal vieną iš galimų ir tikėtinų scenarijų (ECMWF) kitos savaitės pabaigoje prognozuojamas stiprėjantis anticiklonas virš šiaurinės Skandinavijos, kuris lemtų šiaurės ir šiaurės rytų krypties oro pernašą link Lietuvos teritorijos, todėl orai turėtų išlikti vėsūs ir sausi su nedidele mišrių kritulių (lietus su sniegu) tikimybe šv. Velykų dieną. Panašius orus tam laikotarpiui prognozuoja ir NOAA GFS prognozavimo sistema. Tačiau vėsius orus lems ne vyraujantis oro srautas iš šiaurės, bet daugiau vietiniai veiksniai, nes šaltesnė oro masė bus atslinkusi jau anksčiau ir nebus spėjusi sušilti. Dirbtiniu intelektu (mašininiu mokymusi) besiremiančios prognozės yra palankesnės: šventinis savaitgalis būtų panašiai šiltas kaip šis, vietomis numatomi krituliai. Pastarųjų prognozių patikimumas dar nėra gerai ištirtas, tačiau jų kritulių prognozės kol kas dar negali lygintis su determinuotais metodais. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad balandis Lietuvoje nebus toks „vienalytis“ kaip kovas: šiltesnis už normą bus pirmas ir paskutinis balandžio dešimtadienis, o vidurys – vėsesnis, tačiau kritulių prognozuojama mažiau, nei įprastai“, – rašė G. Stankūnavičius.
Naujausi komentarai