Gerokai aukštesnė nei vidutinė temperatūra taip pat užregistruota atskirose Grenlandijos ir Pietų ašigalio dalyse. Kylanti oro temperatūra greitina kilometrų storio ledo dangos tirpimą ir tampa pagrindine vandens lygio jūrose kilimo priežastimi, paskelbė ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S).

2020 metų balandžio vidutinė oro temperatūra buvo tik 0,01 Celsijaus laipsnio žemesnė nei 2016 metų to paties mėnesio, kuris laikomas šilčiausiu pasaulyje per visą stebėjimų istoriją nuo XIX amžiaus.

„Vidutinė 12 mėnesių temperatūra iki 2020 metų balandžio beveik 1,3 Celsijaus laipsnio yra aukštesnė, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos“, su kuriuo lyginant yra matuojamas pasaulio klimato šilimas, nurodė C3S.

Pagal 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą beveik 200 pasaulio valstybių įsipareigojo  pasaulio temperatūros kilimą apriboti skaičiumi, „daug mažesniu“ už 2 Celsijaus laipsnius, o jeigu įmanoma – iki 1,5 laipsnio.

Bene aukščiausiai per visą stebėjimų istoriją balandžio temperatūra pakilo Šveicarijoje, kur praėjusį mėnesį ji 5 laipsniais viršijo 1871–1900 metų vidurkį.

Sibire, centrinėje ir šiaurės vakarinėje Afrikoje, vakarinėje Australijos dalyje ir Meksikoje balandis taip pat buvo šiltesnis nei įprasta. Taip pat neįprastai šilta buvo prie Aliaskos krantų ir Arkties vandenyno rajone.

Tuo metu pietų ir pietryčių Azijoje balandis buvo vėsesnis nei paprastai. Ypač žema temperatūra užregistruota centrinėje Kanadoje.

Penkeri pastarieji metai ir visas dešimtmetis nuo 2010 iki 2019 metų buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją.

2019-ieji, antri šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją, buvo tik 0,04 Celsijaus laipsnio vėsesni už 2016-uosius, kai buvo itin sustiprėjęs reiškinys „El Nino“.

Nuo XIX amžiaus vidurio vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo daugiau nei vienu Celsijaus laipsniu. Šį pasikeitimą didžiąją dalimi nulėmė iškastinio kuro deginimas. Nuo praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio temperatūra pakilo dar 0,2 laipsnio.

Klimato kaitą sukeliančio anglies dvideginio koncentracija atmosferoje dabar yra didžiausia per mažiausiai 800 tūkst. metų.

Pernai Jungtinės Tautos pareiškė, kad siekiant įgyvendinti ambicingesnį tikslą atšilimą apriboti 1,5 laipsnio, iškastinio kuro naudojimo lemiama tarša turi mažėti 7,6 proc. per metus iki 2030-ųjų.