„Air France“ oro linijų lėktuvo katastrofa prie Brazilijos krantų 2009 metais įvyko dėl techninių gedimų, dėl kurių blogai pasiruošusi įgula nesuvaldė lėktuvo ir jis įkrito į Atlanto vandenyną, nusinešdamas visų 228 juo skridusių žmonių gyvybes, ketvirtadienį pranešė nelaimės priežastis ištyrę Prancūzijos pareigūnai.

Prancūzijos civilinės aviacijos tarnybos Tyrimų ir analizės biuro (BEA) galutinė ataskaita paskelbta po beveik dvejus metus trukusios lėktuvo „juodųjų dėžių“ paieškos vandenyno dugne, „Airbus“ ir „Air France“ nesutariant, kuri iš jų turi prisiimti pagrindinę atsakomybę už šią katastrofą.

BEA pateikė dar 25 naujas saugumo rekomendacijas, kurios papildė 16 rekomendacijų 2011 metų liepos mėnesio atskaitoje, kurioje dėl katastrofos kaltinama lėktuvo „Airbus A330“ ergonomika ir netinkami lėktuvo pilotų veiksmai.

Remiantis BEA, pilotai 2009 metų birželio 1-osios naktį nesugebėjo pastebėti, jog laineris skrenda per žemai, sugedus greičio davikliams, vadinamiems Pitot (Pito) vamzdeliais.

Po šios katastrofos „Air France“ visus Prancūzijos bendrovės „Thales“ pagamintus lainerių „Airbus“ Pitot vamzdelius pakeitė naujesnio modelio greičio davikliais.

„Įgula buvo beveik visiškai praradusi padėties kontrolę“, - sakė tyrimui vadovavęs Alainas Bouillardas (Alenas Buijaras) žurnalistams.

BEA ataskaitoje pažymima būtinybė apmokyti „pilotus taip, kad nepaprastos padėties atveju jie geriau pažintų lėktuvo sistemas“.

„Pilotai apsiriboja tuo, ką daro paprastai.... Negalėdami suvokti padėties jie toliau kartoja tai, ką yra pratę daryti“, - sakė A.Bouillardas.

„Įspūdis toks, kad jie vis kalba apie žmogaus klaidą, kuo aš visai netikiu“, - sakė seserį praradusi Keiko Marinho (Keiko Marinjo), vadovaujanti aukų artimųjų Brazilijoje asociacijai.

Tuo tarpu Johnas Clemensas (Džonas Klemensas), netekęs brolio per šio lėktuvo katastrofą, sakė esąs „patenkintas išvadomis“.

„Yra gerokai daugiau informacijos negu anksčiau, - sakė jis. Pareigūnai dirbo gerai, pateikė daugybę saugumo rekomendacijų“.

Lėktuvas „Airbus A330“ dingo naktį per audrą 2009-ųjų birželio 1 dieną. Praėjo daug dienų kol atokiame Atlanto vandenyno pusiaujo regione buvo pastebėtos plūduriuojančios lėktuvo nuolaužos; dar daugiau laiko prireikė, kol jos buvo iškeltos.

Juodąsias lėktuvo dėžes pavyko iškelti pasitelkus povandeninius robotus; darbai truko 23 mėnesius ir kainavo apie 32 mln. eurų.

Prancūzijos civilinės aviacijos tarnybos - Tyrimų ir analizės biuro (BEA) - ataskaitoje nurodoma, kad pilotai nesugebėjo tinkamai reaguoti, kai lėktuvas „Airbus“ neteko aukščio, užšalus greičio davikliams.

Kai du pilotai stengėsi įvertinti situaciją, sugrįžo kapitonas, prieš tai pasitraukęs iš kabinos pailsėti; tačiau jis neperėmė lėktuvo valdymo.

Tyrėjai sunkiai galėjo paaiškinti, kodėl įgula nereagavo į pavojaus signalą; gali būti, kad jie nesuvokė signalo, arba jis buvo visiškai neįkyrus.

Pilotai „formaliai neatpažino aukščio praradimo“, nors kabinoje beveik minutę skambėjo pavojaus signalas, sakoma BEA ataskaitoje.

„Jeigu BEA manytų, kad dėl šios nelaimės kalta tik įgula, mes nebūtume teikę rekomendacijų, kaip tobulinti sistemas, gerinti lakūnų parengimą ir t.t. Tai reikštų, kad tokia nelaimė galėjo atsitikti ir kitoms įguloms“, - sakė BEA vadovas Jeanas-Paulas Troadecas (Žanas Polas Troadekas).

Tačiau „Air France“ iškart ėmėsi teisinti savo lakūnus, argumentuodama, jog perspėjimo apie aukščio praradimą sistema veikė netinkamai. Savo pranešime firma tvirtino, kad įgula „iki paskutinės minutės suvaldyti skrydį“.

„BEA ataskaita rodo, kad įgula veikė pagal informaciją, kurią teikė instrumentai ir lėktuvo sistemos, bei lėktuvo funkcionavimą, stebimą iš kabinos“, - pažymėjo „Air France“.

Pasak jos, instrumentų rodmenys, pavojaus signalai, aerodinaminiai garsai ir lėktuvo vibracija „neleido jiems taikyti tinkamų veiksmų“.

Prancūzų magistratai tiria abiejų firmų „Air France“ ir „Airbus“ veiklą dėl įtariamo netyčinio nužudymo, sąryšyje su šia katastrofa.

Paskelbus BEA ataskaitą, firma „Airbus“ pareiškė, jog bus imtasi visų saugumui užtikrinti reikalingų priemonių ir taip „prisidėti prie kolektyvinių pastangų oro transporto saugumui optimizuoti“.

Atskirame teisiniame dokumente, kuris bus pateiktas aukų artimiesiems ateinantį antradienį, sakoma, kad atsakomybė tenka ir klydusiems pilotams ir neveikiantiems greičio davikliams, sakė vienas šaltinis agentūrai AFP.

Pasak jo, 356 puslapiuose išdėstytame pranešime sakoma, kad Pito vamzdeliams užšalus ir sutrikus greičio davikliams, „kapitonas netinkamai ėjo savo pareigas“   ir „sutrukdė kitam pilotui reaguoti“.