Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pastaba, kad „geriau būti diktatoriumi, nei gėjumi“ susilaukė Berlyno atsako. Homoseksualumo neslepiantis Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle atrėžė, kad Baltarusijos vadovo žodžiai daug ką pasako.

Supykdė sankcijos

Praėjusią savaitę Briuselis nurodė visoms Bendrijos šalims atšaukti savo ambasadorius iš Baltarusijos, nes Minskas iš šalies išsiuntė lenkų ir ES ambasadorius.

ES užsienio politikos strategai savo sprendimą argumentavo tuo, kad pats Minskas pradėjo diplomatinį karą. O Baltarusija atrėžė, jog lenkų diplomatams tebuvo pasiūlyta pranešti Lenkijos vyriausybei ir Briuseliui, kad naujos skelbiamos sankcijos – bevaisės.

ES praėjusią savaitę svarstė naujas sankcijas Baltarusijai, kurių pagrindas – draudimas išduoti vizas dar dvidešimčiai Baltarusijos jėgos žinybų vadovų ir teisėjų.

Šis žingsnis supykdė Baltarusijos vadovus. Dar gerokai prieš svarstant sankcijas A.Lukašenka sakė, kad ES netrukus peržengs „raudonąją liniją“.

„Geriau diktatorius, nei gėjus“

Tačiau Minsko ir ES kivirčas, regis, praėjusią savaitę nesibaigė.

Šios savaitės pradžioje Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka tiesiai šviesiai išrėžė, ką mano apie žarstomus jam kaltinimus.

Labiausiai kliuvo Vokietijai, nes Berlynas su Varšuva buvo vieni aktyviausių sankcijų šalininkų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras G.Westerwelle praėjusią savaitę viešai tvirtino, kad Bendrijos šalys vykdo vienodą politiką ir laikosi bendrų vertybių.

Kartu jis dar sykį pavadino A.Lukašenką „paskutiniu diktatoriumi Europoje“, kuris „apgaudinėja pats save, jeigu mano, kad gali mus suskaldyti“.

Šie G.Westerwelle – pirmojo Vokietijos ministro, prisipažinusio, kad yra homoseksualus, – žodžiai įsiutino Baltarusijos vadovą.

Iš pradžių A.Lukašenka priminė Vokietijos ministrui, kad vokiečiai neturi teisės jam nurodinėti, kas yra diktatūra.

„Mes visi prisimename praėjusio amžiaus vidurį ir tai, ką pasaulis gavo iš jų (vokiečių) diktatūros. Mūsų liaudis dar neatsigavo iki šiol. Todėl ne jie turėtų mums priekaištauti dėl kažkokios diktatūros“, – sakė Baltarusijos prezidentas ir pavadino ES reakciją isterija.

Tada A.Lukašenka pridūrė: „Kai dėl... ar tai rožinio, ar tai žydrojo, kuris ten apie diktatūrą rėkė. Tai išgirdęs aš pagalvojau: geriau būti diktatoriumi, nei žydruoju.“

„Įrodė esąs diktatorius“

Vokietijos diplomatijos vadovas po šio Baltarusijos lyderio pareiškimo atsakė, kad, jo nuomone, A.Lukašenka tik įrodė esąs diktatorius.

G.Westerwelle per savo atstovą Andreasą Peschke pareiškė: „Šis pareiškimas daug ką pasako. Po šio komentaro aš neketinu nė milimetro atsitraukti nuo savo įsipareigojimų žmogaus teisėms ir demokratijai.“

Sureagavo į A.Lukašenkos pastabą ir kanclerės Angelos Merkel biuras. Steffenas Seibertas, kanclerės atstovas, pabrėžė, kad tie komentarai jam aiškiai rodo, „kokią poziciją pagrindinių teisių atžvilgiu Baltarusijos prezidentas užima“ ir neva Berlyne apie tai seniai žinoma.

Santykiai įšaldyti

ES santykiai su Baltarusija smarkiai pablogėjo 2010 m. pabaigoje, kai Baltarusijoje vyko rikimai, kuriuos įtikinama persvara laimėjo A.Lukašenka.

Bendrijos atstovai rinkimus pavadino nedemokratiškais, o po jų vykusios demonstracijos išvaikymą – smerktinu.

Nors ambasadorių atšaukimas nesukėlė Baltarusijai didesnio galvos skausmo, Minskas neva baiminasi, kad ES gali paskelbti ekonomines sankcijas.

Pasak kai kurių Vakarų ekspertų, sankcijos skaudžiai smogtų Baltarusijos naftos pramonei.

Tiesa, ES valstybių požiūris į sankcijas Minskui nevienodas. Naujam sankcijų paketui praėjusią savaitę pasipriešino Slovėnija ir Latvija. Abi šalys išreiškė abejonių dėl sąrašo turinio.

Nors Lietuva atšaukė savo ambasadorių iš Baltarusijos, kol kas ir Vilnius užima aiškią poziciją dėl ekonominių sankcijų.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė minėjo, kad ekonominės sankcijos Baltarusijai padidintų Rusijos įtaką.

Jos nuomone, „politiškai ir ekonomiškai tai stumia Baltarusiją Rusijos link ir mažina priklausomybę nuo Vakarų ar kokios nors Vakarų įtakos“.