D. Trumpo pergalė tuo didesnė, nes respublikonai išsaugojo abejų parlamento rūmų kontrolę, nors D. Trumpas, be kitų, pykosi ir su savo partija. Sutriuškinta Hillary Clinton prabilo tik dieną po rinkimų, ir pareiškė, kad skauda ir skaudės dar ilgai, bet šalis turi suteikti galimybę buvusiam varžovui valdyti, ir priimti jį su atviru protu. Prezidentas Barackas Obama taip pat pažadėjo užtikrinti sklandų valdžios perdavimą ir pridūrė, kad galų gale visi yra viena komanda.

Stulbindamas, drebindamas politiką viena staigmena po kitos, naktį D. Trumpas pateikė didžių didžiausią staigmeną galingiausiai valstybei, ir, ko gero, dar didesnę visam pasauliui. Vienintelė Rusija aiškiai sirgo už neprognozuojamą respublikonų kandidatą, nuolat audrinama Kremliaus propagandos. Pažadinęs tamsiuosius Amerikos gaivalus, o gal priešingai, į valdžią atneštas pasipiktinimo, baimės ir netikrumo bangos, ardančios visą Vakarų pasaulį, dabar jis žada būti visų prezidentu.

„Dirbdami drauge mes pradėsime vykdyti neatidėliotiną užduotį – atkurti mūsų šalį, atgaivinti amerikietišką svajonę. Visą gyvenimą dirbau versle ieškodamas nepanaudoto potencialo – projektų ir žmonių visame pasaulyje. Tą noriu ir dabar nuveikti savo šalyje, turinčioje milžinišką potencialą. Kiekvienas amerikietis galės išnaudoti savo galimybes. Užmiršti vyrai ir moterys daugiau nebus užmiršti“, – sakė prezidentu išrinktas D. Trumpas.

Pakeliui į Baltuosius rūmus D. Trumpas svaidė įžeidimus į kairę ir į dešinę bei laužė visas politikos ir padorumo normas. Bet skilusioje, praradusioje pasitikėjimą, susipykusioje Amerikoje tuo piktinosi tik dalis. Kita dalis, tie užmirštieji vyrai ir moterys, į visa tai nekreipė dėmesio – jie girdėjo tai, ką nori išgirsti: nors D. Trumpas melavo nesustodamas, jo rėmėjai kartoja, kad jis vienintelis gali rėžti tiesą į akis. D. Trumpas neturi jokios valdymo patirties, o patirtis versle – prieštaringa, tačiau jo rinkėjai įsitikinę, kad jis vienintelis gali nusausinti Vašingtono pelkę. Pasėjusiam vėją, dabar jam teks išvengti audros derliaus.

„Man tik ką paskambino valstybės sekretorė Clinton, ji mus pasveikino, turiu galvoje – su pergale. O aš pasveikinau ją, jos šeimą su labai labai sunkiai kovota kampanija. Ji kovojo kietai. Hillary labai sunkai dirbo ir labai ilgai dirbo, mes jai skolingi didelę padėką už tarnybą mūsų šaliai. Sakau tai labai nuoširdžiai. Pats laikas Amerikai užgydyti susiskaldymo žaizdas. Turime būti drauge, respublikonai, demokratai, nepriklausomi“, – kalbėjo D. Trumpas.

Už H. Clinton balsavo daugiau rinkėjų negu už varžovą, bet pergalę, jau antrą kartą iš demokratų kandidato per 16 metų, atėmė rinkimų sistema, kai laimėtojas nustatomas balsus skaičiuojant atskirose valstijose. Nors pati kritikavo varžovą dėl grasinimų nepripažinti pralaimėjimo, H. Clinton tik po pusės paros pasirodė šokiruotiems, į neviltį įvarytiems savo rėmėjams. Jie buvo pasirengę šventei, bet ji taip ir neatėjo. Kai dulkės nusės, galbūt ji, ir visa demokratų partija, ims svarstyti, ar pernelyg nerizikavo šalimi, nusileisdama ambicijai antrą kartą siekti prezidento posto, nepaisant nepopuliarumo bagažo ir nesugebėjimo uždegti rinkėjus.

Savo pergalės kalbą H. Clinton pasirinko dėl stiklinių lubų, tai turėjo tapti simboliu, kad ir aukščiausias, tvirčiausias lubas galima įveikti ir kad moteris pagaliau tapo Jungtinių Valstijų vadove. Tačiau šį kartą dužo ne lubos, dužo H. Clinton viltys.

Dabar ji lauks, ar ją sutriuškinęs varžovas įvykdys pažadą, nuolat audrinusį įsiutusių jo rėmėjų minias, uždaryti ją į kalėjimą.

„Žinau, kaip esate nusivylę, aš taip pat – kaip ir dešimtys milijonų amerikiečių, kurie turėjo vilčių, svajonių ir prisidėjo prie mūsų pastangų. Bet noriu jums pabrėžti – mūsų kampanijos tikslas buvo ne vienas žmogus ir net ne vieneri rinkimai, tai buvo šalis, kurią mylime, noras sukurti Ameriką, pilną vilčių, plačios širdies. Mūsų šalis labiau susiskaldžiusi negu manėme, bet vis dar ja tikiu ir visuomet tikėsiu, ir jeigu jūs tikite, sutikite su šių rinkimų rezultatais ir žvelkite į ateitį. Donaldas Trumpas bus mūsų prezidentas“, – nusivylusiems rinkėjams sakė H. Clinton.

B. Obama kaip jos kitas prezidentas istorijoje aktyviai agitavo už buvusią varžovę ir buvusią savo administracijos narę, bet jam tai buvo dar ir kova dėl savo aštuonerių metų valdymo laimėjimų. Kone visus juos D. Trumpas žadėjo atšaukti, nuo sveikatos draudimo reformos iki laisvosios prekybos sutarčių, nuo susirūpinimo dėl klimato kaitos iki susitarimo su Iranu.

Bet ramindamas tautą B. Obama teigė, kad kitą rytą saulė vėl patekės ir Amerika liks tokia pat didi kaip buvo. Saulė patekėjo ir B. Obama pasveikino D. Trumpą, pakvietė jį rytoj susitikti Baltuosiuose rūmuose.

„Ne paslaptis, kad išrinktojo prezidento ir mano požiūriai gerokai skiriasi. Bet prisiminkime, prieš aštuonerius metus gerokai skyrėsi ir prezidento Busho požiūriai, bet jo komanda kiek tik įmanoma profesionaliai ir maloniai užtikrino sklandų pereinamąjį laikotarpį, kad mes greičiau pajustume pagrindą po kojomis. Todėl nurodžiau savo komandai užtikrinti sėkmingą pereinamąjį laikotarpį išrinktajam prezidentui“, – kalbėjo B. Obama.

Netikėta pergalė aukštyn kojom apvertė visą supratimą apie Amerikos politiką. Nors tie, kas ištrūkdavo iš spindinčių didmiesčių burbulo, aiškiai matė verdantį nepasitenkinimą, apklausos – kaip jau ne kartą Vakaruose – pasirodė nesugebančios išmatuoti rinkėjų pykčio. Tradiciniai demokratų rėmėjai valstijose, tradiciškai renkančiose demokratus – stojo balsuoti už respublikoną, o respublikonų rėmėjai nepaisė to, kad D. Trumpas, dar neseniai pats demokratas, amžinai kivirčijosi su partijos vadovybe. Netgi tarp moterų ir nebaltųjų H. Clinton laimėjo mažesne persvara negu galėjo tikėtis. Ji sukūrė iki šiol didžiausią rinkiminę mašiną, o D. Trumpas dažnai agitavo vienas, bet nuo to atrodė tik stipresnis. Jam nereikėjo leisti tiek pinigų reklamai – žiniasklaida nuo pat kampanijos pradžios sukosi aplink jį. Užuot pakenkęs partijos kandidatams į kitus postus, jis juos ištempė, ir respublikonai išsaugojo abejų parlamento rūmų kontrolę. O galėdamas lengvai skirti Aukščiausiojo teismo teisėjus, D. Trumpas dabar paliks dešimtmečių pėdsaką sprendžiant svarbiausius vertybinius Amerikos konfliktus. Jam neteks kariauti su priešišku kongresu, todėl jis neturės ko kaltinti, kai teks vykdyti pažadus.

„D. Trumpas perims postą, į Ovalinį kabinetą įžengs turėdamas daugumą ir Atstovų rūmuose, ir Senate. Respublikonui partijai tai ypatinga galimybė valdyti, to ji negalėjo pastaruosius aštuonerius metus“, – sakė „Associated Press“ žurnalistas Steve`as Poeplesas

70-metis D. Trumpas pradės ketverių metų kadenciją būdamas seniausiu prezidentas istorijoje, senesnis netgi už Ronaldą Reiganą. Bet kaip ir tada, kai pasirinko aktorių, taip ir dabar, Amerikos tauta pareiškė permainų viltis siejanti su žmogumi iš pašalies. Iš dviejų ydingų, labiausiai istorijoje nemėgstamų kandidatų, ši šalis savo – ir pasaulio – ateitį patikėjo ydingam pašaliniui.