Šie du balsavimai žymi seisminį jėgų pusiausvyros pokytį Jungtinėse Tautose, kur Vašingtonas iki šiol tvirtai balsuodavo už rezoliucijas, palankias Ukrainai ir smerkiančias Rusiją.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui užimant kitokią poziciją dėl karo Ukrainoje, Vašingtonas ir Rusija iš pradžių drauge laikėsi per rytinį balsavimą Generalinėje Asamblėjoje. Po pietų amerikiečiai ir rusai vienodai balsavo JT Saugumo Taryboje.
Už Europos remtą tekstą Generalinėje Asamblėjoje balsavo 93 pasaulinės organizacijos narės, 18 pasisakė prieš jį, o dar 65 susilaikė.
Vašingtonas, kaip ir Maskva bei Rusijos sąjungininkės Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sudanas, balsavo prieš rezoliuciją.
Tekste, kuris, palyginti su ankstesnėmis rezoliucijomis dėl karo, sulaukė kur kas mažesnio palaikymo, griežtai kritikuojama Rusija ir pabrėžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas bei jos sienų neliečiamumas.
Stiprėjant nesutarimams tarp D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Vašingtonas buvo parengęs savo rezoliucijos projektą.
Tačiau Ukrainos sąjungininkės Europoje spaudė smarkiai pakoreguoti JAV tekstą ir nurodyti, kad didelio masto invaziją į Ukrainą vykdo Rusija. Dėl to Vašingtonas galiausiai nebalsavo už savo paties rezoliucijos projektą.
Po pietų Jungtinės Valstijos savo pradinį, nepakeistą tekstą pateikė balsavimui Saugumo Taryboje, kur jis buvo priimtas.
Už rezoliuciją balsavo 10 narių. Nė viena nebalsavo „prieš“, tačiau penkios susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo Prancūzija ir Didžioji Britanija, galėjusios vetuoti rezoliuciją, kurioje tik „raginama greitai užbaigti konfliktą“, nekaltinant Rusijos.
Kitos susilaikiusios šalys yra Danija, Graikija ir Slovėnija.
„Konstruktyvūs pozicijos pokyčiai“
Keletas pakeitimų, kuriuos pateikė atitinkamai Rusija ir Europos šalys, nebuvo priimti.
„Pripažįstame konstruktyvius Jungtinių Valstijų pozicijos pokyčius kalbant apie Ukrainos konfliktą“, – po balsavimo sakė Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.
Vašingtono ir Kyjivo santykiai staiga pablogėjo D. Trumpui praėjusį mėnesį sugrįžus į Baltuosius rūmus. JAV prezidentas net pavadino V. Zelenskį nepopuliariu diktatoriumi.
Augantis D. Trumpo nepalankumas Ukrainai kelia paniką Europoje, kuri 80 metų kliovėsi JAV saugumo garantijomis.
Richardas Gowanas iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) sakė, kad Europos Sąjunga (ES) laimėjo moralinę pergalę Generalinėje Asamblėjoje, bet perspėjo, jog Europos diplomatai nerimaus dėl galimybės, kad „Rusija ir JAV per Saugumo Tarybą prastums daugiau rezoliucijų dėl Ukrainos, galbūt net reikalaujančių pritarti bet kokiam Trumpo ir Putino sugalvotam susitarimui“.
Prieš balsavimą Saugumo Taryboje spėliota, ar Prancūzija ir Britanija būtų pasirengusios pirmą kartą per daugiau kaip 30 metų pasinaudoti savo veto teise.
Šių šalių lyderiai, Emmanuelis Macronas ir Keiras Starmeris, šią savaitę lankosi Baltuosiuose rūmuose kalbėtis Ukrainos klausimu.
Ukrainos teritorinio vientisumo neliečiamumas buvo kertinis ankstesnių JT priimtų rezoliucijų akmuo, o Jungtinės Valstijos, vadovaujamos buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), buvo vienos stipriausių jų rėmėjų.
„Nei šios pataisos, nei Ukrainos pasiūlyta rezoliucija nesustabdys žudymo. JT privalo sustabdyti žudymą. Raginame visas šalis nares prisidėti prie mūsų sugrąžinant JT prie jų pagrindinės misijos – tarptautinės taikos ir saugumo“, – prieš balsavimus sakė JAV ambasadorė JT Dorothy Shea.
Vėliau ji gyrė balsavimą Saugumo Taryboje ir pavadino tai istoriniu susitarimu dėl Ukrainos.
„Raginame visas kitas JT šalis nares prisidėti prie Jungtinių Valstijų siekiant tvirtos taikos, atnešiančios stabilumą Europai ir atgrasysiančios nuo tolesnės agresijos“, – sakė D. Shea.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį ragino sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos, kuriuo būtų gerbiami šios šalies teritorinis vientisumas ir JT Chartija.
