Per visą masinių protestų laikotarpį Ukrainoje sulaikyti 234 asmenys, iš jų 140 buvo areštuota, ketvirtadienį pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, remiantis tyrimo duomenimis, „žuvo keturi žmonės, tarp jų vidaus reikalų tarnybų darbuotojai, kūno sužalojimus patyrė daugiau nei 500 žmonių, iš jų 253 teisėsaugos pareigūnai“, nurodoma pranešime.

Pasak Generalinės prokuratūros, daugybiniai pastaruoju metu vykę teisės pažeidimai sukėlė klaidingą nebaudžiamumo pojūtį, todėl „prasidėjo visuomenės tvarkos pažeidinėjimai, masiniai neramumai, ginklo panaudojimo atvejai, valdžios organų užėmimas ir bandymai sukurti faktiškai paralelinius vyriausybės valdymo pseudoorganus".

Taip pat minimi daugybiniai vietos valdžios organų Konstitucijos ir įstatymų pažeidimai ir šie neteisėti veiksmai yra teismine tvarka nagrinėjami prokurorų, nurodoma pranešime.

Sumažins prezidento galias?

Ukrainos Aukščiausioji Rada artimiausiu metu ketina sudaryti komisiją, kuriai bus pavesta parengti konstitucijos pataisas, sugrąžinsiančias šalyje parlamentinę-prezidentinę santvarką, pranešė teisingumo ministrė Olena Lukaš, kuri yra politinės krizės sureguliavimo darbo grupės narė.

„Artimiausiu metu parlamentas apsvarstys klausimą dėl laikinos specialiosios komisijos konstitucinės reformos reikalams sudarymo. Joje dirbs visų Rados frakcijų atstovai. Jos darbo tikslas bus parengti Konstitucijos pataisas, kurios subalansuos santykius tarp valdžios šakų ir įves parlamentinę-prezidentinę respubliką", - teigiama J.Lukaš komentaruose, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti valstybės vadovo tinklalapyje.

"Visi derybų dalyviai suvokia, kad Konstitucija turi būti keičiama tik konstituciniu būdu“, – pabrėžė ministrė.

„Eilinį kartą patvirtiname, jog norime taikaus padėties sureguliavimo ir dialogo. Smerkiame bet kokias smurto apraiškas ir elgesį, besikertantį su įstatymais. Kviečiame susilaikyti nuo jėgos veiksmų ir priešpriešos kurstymo“, – pridūrė ji.

Jau ilgiau nei du mėnesius vykstančių opozicijos protestų lyderiai reikalauja, kad Ukraina grįžtų prie 2004 m. konstitucijos.

Amnestija su išlygomis

Ukrainos Aukščiausiosios Rados trečiadienį priimtame teisės akte dėl amnestijos opozicijos protestuotojams nurodoma, kad šis dokumentas įsigalios tik tuomet, kai generalinė prokuratūra savo tinklalapyje paskelbs, jog aktyvistai pasitraukė iš visų jų užimtų administracinių pastatų Kijeve ir pašalins barikadas Hruševskio gatvėje.

Įstatymas "Dėl neigiamų padarinių pašalinimo ir asmenų netraukimo atsakomybėn bei nebaudimo dėl įvykių, kurie vyko per taikius susirinkimus", kurio tekstas trečiadienį buvo paskelbtas Rados tinklalapyje, numato, kad nuo atsakomybės bus atleisti žmonės, įtariami arba kaltinami nesunkiais nusikaltimais – su sąlyga, kad tie pažeidimai yra susiję su masiniais protestais, prasidėjusiais lapkričio 21 dieną. Tų asmenų baudžiamasis persekiojimas bus nutrauktas.

Šio įstatymo 9-ajame straipsnyje yra numatyta išlyga, kad jis faktiškai įsigalios tik tuomet, kai bus paskelbtas generalinio prokuroro pranešimas, patvirtinantis, jog protestų dalyviai įvykdė numatytas sąlygas.

Reikalaujama, kad protestuotojai paliktų visus jų užimtus pastatus, įskaitant vyriausybės ir savivaldos institucijų būstines Kijeve ir kitose Ukrainos srityse. Ten dirbantiems žmonėms neturi būti trukdoma grįžti į savo darbo vietas, taip pat turi būti pašalintos visos kliūtys įprastam tų institucijų darbui.

Protestuotojai taip pat turėtų liautis blokuoti Hruševskio gatvę Kijeve ir kitas gatves, aikštes bei kelius sostinėje ir kituose miestuose – išskyrus vietas, kur vyksta taikūs protestai.

Įstatymo 10-ame straipsnyje nurodoma, kad protestuotojai šias sąlygas turi įvykdyti per 15 parų. Šio termino pradžia laikoma kita diena po įstatymo oficialaus paskelbimo.11-ame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas galios iki 15 parų termino pabaigos.

Šio teisės akto projekto autorius, valdančiosios Regionų partijos deputatas Jurijus Mirošnyčenka pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja pašalinti barikadų Kreščiatiko prospekte ir aplinkinėse gatvėse, tik įpareigoja atlaisvinti savivaldos ir vyriausybės institucijų pastatus.

J.Mirošnyčenka pridūrė, kad šis teisės aktas yra kompromisinis ir kad jis visų pirma turėtų padėti sumažinti įtampą visuomenėje.

Pasak jo, opozicijos deputatai dalyvavo rengiant įstatymo projektą, bet atsisakė už jį balsuoti, nes neužsitikrino pakankamo palaikymo tarp savo šalininkų tokiam žingsniui.