Kinija netoleruoja kitokios nuomonės apraiškų ir, siekdama susidoroti su šalies protestuotojais ir aktyvistais, naudoja sudėtingas technines priemones ir bauginimus.

„Amnesty International“ ataskaitoje, kurioje cituojami interviu su dešimtimis studentų aštuoniose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, teigiama, kad Pekino politiniai suvaržymai vis labiau plinta į užsienį ir pasireiškia represijomis užsienyje.

Pasak „Amnesty International“, užsienyje gyvenantys studentai pranešė, kad po dalyvavimo renginiuose užsienyje, įskaitant 1989 metų žudynių Tiananmeno aikštėje minėjimą, jų šeimos nariai Kinijoje sulaukė grasinimų.

„Šeimos nariams žemyninėje Kinijoje buvo grasinama atimti pasus, atleisti iš darbo, neleisti jiems gauti paaukštinimo ir pensijos išmokų ar net apriboti jų fizinę laisvę“, – sakoma pranešime.

Studentai taip pat minėjo, kad jiems buvo užblokuota galimybė rašyti pranešimus ir jie buvo stebimi Kinijos socialinių tinklų programėlėse, kurios dažnai yra vienintelis būdas bendrauti su šeimos nariais dėl Kinijoje galiojančių interneto ribojimo taisyklių.

Vienas studentas „Amnesty International“ pasakojo, kad policija jo tėvams parodė „jo internetinių „WeChat“ pokalbių su šeimos nariais išrašus“.

„Baimės atmosfera“

Studentai teigė, kad nuolat save cenzūruoja per paskaitas ir bendraudami su kitais žmonėmis, taip pat skundėsi psichikos sveikatos sutrikimais, kuriuos sukėlė nuolatinė savikontrolė, „pradedant stresu ir trauma, baigiant paranoja ir depresija“.

„Labai norėčiau paskelbti savo diplominį darbą (...) bet nerimauju, todėl nusprendžiau to nedaryti“, – „Amnesty International“ sakė vienas studentas.

Pirmadienį paklausta apie „Amnesty International“ ataskaitą, Pekino užsienio reikalų ministerija atmetė ją kaip „grynai piktavališką šmeižtą“.

„Bet kuri objektyvi žiniasklaidos priemonė nustatytų, kad dauguma užsienyje gyvenančių Kinijos piliečių didžiuojasi tėvynės vystymusi ir stiprybe“, – sakė atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Tačiau anksčiau Pekinas atmetė teiginius, kad taikosi į užsienyje gyvenančius piliečius, tvirtindamas, kad gerbia kitų šalių suverenitetą ir kad visos policijos operacijos vykdomos laikantis įstatymų.

Praėjusių metų JAV tyrimų grupės „Freedom House“ ataskaitoje nustatyta, kad Kinija nuo 2014 metų atsakinga už šimtus tarptautinių represijų atvejų, įskaitant bandymą daryti spaudimą kitoms valstybėms priverstinai grąžinti uigūrų mažumos narius.

„Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Pekino vykdomas studentų persekiojimas „sukėlė „baimės atmosferą“ universitetų miesteliuose Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir neigiamai paveikė studentų žmogaus teises“.

„Kinijos tarptautinių represijų poveikis kelia rimtą grėsmę laisvam keitimuisi idėjomis, kuris yra akademinės laisvės pagrindas“, – sakė „Amnesty International“ direktorė Kinijoje Sarah Brooks (Sara Bruks).