NATO rytinis sparnas yra pažeidžiamas, o jeigu JAV nori užtikrinti Baltijos šalių gynybą, šiame regione turėtų būti dislokuoti maždaug septynios kovinės brigados, įskaitant šarvuotuosius dalinius, palaikomus aviacijos ir artilerijos.

Tokia programa kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus, trečiadienį pranešė internetinis leidinys „Foreign Policy“, cituodamas tarptautinio analitinio centro „RAND Corp.“ atliktą studiją.

Ši analizė rodo, kad tuo atveju, jeigu Rusijos tankai ir kariai jau rytoj įsiveržtų į Baltijos šalis, daug mažesnės ir prasčiau ginkluotos NATO pajėgos būtų sutriuškintos greičiau negu per tris dienas. Ši išvada padaryta išnagrinėjus hipotetinį karo scenarijų, kurį analitinis centras parengė bendradarbiaudamas su JAV kariais ir civiliais pareigūnais.

„Šio scenarijaus išvados nedviprasmiškos: esant dabartinei padėčiai, NATO negali sėkmingai apginti savo labiausiai pažeidžiamų narių teritorijos“, – rašoma „RAND Corp.“ studijoje „NATO rytinio sparno sustiprinimas. Baltijos šalių gynybos modeliavimas“ (Reinforcing Deterrence on NATO's Eastern Flank. Wargaming the Defense of the Baltics).

Šis potencialaus karinio konflikto modeliavimas, imituojant įvairias kariaujančių pusių parengties sąlygas, 2014–2015 metais.

Tyrimas parodė, kad Rusijos pajėgos pasiektų Taliną ir Rygą per 36–60 valandas. JAV ir Baltijos šalių kariai nesugebėtų sustabdyti mechanizuotų Rusijos kariuomenės dalinių puolimų ir patirtų sunkių nuostolių, nustatė analitikai.

Studijoje teigiama, kad NATO buvo „užklupta snaudžianti“ sustiprėjusios ir nenuspėjamos Rusijos, kuri pradėjo didinti savo gynybos išlaidas, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir teikdama pagalbą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Potencialios Rusijos invazijos į Baltijos šalis atveju JAV ir jų sąjungininkai neturėtų pakankamai karių, tankų ir šarvuočių, kad pristabdytų Rusijos tankų puolimą, sako publikacijos autoriai Davidas Shlapakas (Deividas Šlapakas) ir Michaelas Johnsonas (Maiklas Džonsonas).

Anot ekspertų, Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkai galėtų mėginti surengti kontrpuolimą, kuris išprovokuotų dramatišką įtampos eskalavimą Rusijoje, nes Maskva veikiausiai vertintų sąjungininkų veiksmus kaip tiesioginę strateginę grėsmę savo teritorijai.

Kitas pasirinkimas būtų veikti pagal seną Šaltojo karo vadovėlį ir grasinti triuškinamu atsaku, įskaitant branduolinių ginklų panaudojimą.

Trečioji galimybė – pripažinti bent jau laikiną pralaimėjimą, dėl kurio NATO pasirodytų esanti bedantė, ir pradėti naują Šaltąjį karą su Maskva, sakoma straipsnyje.

Konflikto modeliavimas taip pat atskleidė, kad JAV ir jų sąjungininkai Europoje galėtų imtis išankstinių veiksmų, kurie leistų išvengti pralaimėjimo ir sustiprintų NATO rytinio sparno gynybą, tuo pačiu pasiunčiant Maskvai aiškią žinią, kad lengvos pergalės tame regione ji negalėtų tikėtis.

Regione reikėtų dislokuoti maždaug septynias kovines brigadas, tarp jų – tankų, palaikomas aviacijos ir artilerijos. Tokios pajėgos būtų pakankamos, siekiant „išvengti staigaus Baltijos šalių užėmimo“, pažymėjo „RAND Corp.“

Tačiau tokių papildomų pajėgų išlaikymas kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus, perspėjo analitikai.