Antradienį turėtų paaiškėti, ar U. von der Leyen vadovaus Europos Komisijai

Jeigu per slaptą balsavimą Strasbūre 60-metės konservatyvių pažiūrų politikės kandidatūrai būtų pritarta, ji pakeistų dabartinį EK vadovą – buvusį Liuksemburgo premjerą Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Tačiau prognozuojama, kad jos šalininkų ir priešininkų bus apylygiai, o jeigu vokietės kandidatūrai nebūtų pritarta, Europos vėliau šią vasarą lauktų įtempti ginčai tarp europarlamentarų ir 28 Bendrijos narių lyderių.

Be to, jeigu U. van der Leyen pergalę užtikrintų tik euroskeptikų palaikymas, jos pozicijos susilpnėtų dar prieš lapkritį tampant pirmąja moterimi, perėmusia ES pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos vairą.

Vokiečių ministrė turėjo tik dvi savaites išdėstyti savo vizijai po netikėto jos kandidatūros iškėlimo per tris dienas trukusį įtemptą ES viršūnių susitikimą, kai buvo atmesti EP remiami kandidatai.

Tačiau U. von der Leyen pateikė virtinę raštu išdėstytų pažadų pagrindiniams centro dešiniųjų, socialistų ir liberalų blokams, o dabar tikisi surinkti mažiausiai 374 balsų daugumą, kad jos kandidatūra būtų patvirtinta.

Pirmadienį ji taip pat paskelbė, kad vėliau šią savaitę pasitrauks iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės, kad ir kaip pakryptų balsavimas Europos Parlamente, pabrėždama savo ambicijas siekti karjeros Bendrijos institucijose.

Tikimasi, kad trys pagrindinės EP grupės ją parems, bet žalieji ir kraštutiniai kairieji balsuos prieš vokietės kandidatūrą. Kita vertus, balsavimas bus slaptas, tad galima laukti ir staigmenų.

„Bus mažas „taip“, – prognozavo vienas informuotas ES šaltinis. – Ji bus išrinkta gavusi mažiau balsų negu Junckeris – prieš penkerius metus.“

Tąsyk buvęs Liuksemburgo premjeras užsitikrino 422 europarlamentarų palaikymą. Taigi, jeigu Vokietijos ministrė veteranė ir septynių vaikų motina gautų mažiau nei 400 balsų, toks rezultatas atrodytų nuviliantis.

Balsavimas Strasbūre turėtų prasidėti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Rezultatų tikimasi sulaukti maždaug per pusantros valandos.

Šis procesas bus įdėmiai stebimas Briuselio institucijų ir 28 ES šalių sostinių.

Naujasis Europos Komisijos vadovas darbą pradėtų lapkričio 1-ąją, kitą dieną po dabartinės vėliausios Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos datos.

Jam arba jai tektų tvarkytis su „Brexit“ padariniais, Italijos nenoru vykdyti įsipareigojimus dėl valstybės skolos ir Lenkijos bei Vengrijos užmojais perženginėti ES palaikomas liberaliosios demokratijos taisykles.

Kad galėtų veiksmingai dirbti, ES vadovui bus reikalingas tvirtos daugumos palaikymas Strasbūre, bet po gegužę vykusių rinkimų Europos Parlamentas tapo labiau susiskaldęs nei kada nors anksčiau.

Karštligiškos derybos

Tuo pat metu po balsavimo susirinkusios visai Europai atstovaujančios politinės grupės išreiškė nusivylimą tuo, kaip jiems brukama U. von der Leyen kandidatūra.

Remiantis ES sutartimi, Komisijos vadovo kandidatūrą iškelia valstybių narių lyderiai, prireikus – kvalifikuota balsų dauguma.

Vis tik daugelis parlamentarų ir Briuselyje įsikūrusių ES institucijų pareigūnų norėjo, kad 28 vyriausybių vadovai pasirinktų vieną iš EP frakcijų rinkimų sąrašų lyderių.

Tačiau ES lyderiai atmetė šiuos pretendentus ir po sunkių už uždarų durų vykusių derybų nusprendė iškelti U. von der Leyen kandidatūrą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) primygtinai reikalavo gerbti lyderių pasirinkimo prerogatyvą, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel džiaugiasi, kad pavyko rasti postą vienai iš jos sąjungininkių.

Didžiausia EP frakcija, konservatyvioji Europos liaudies partija (EPP), ketina palaikyti Ursulos von der Leyen kandidatūrą, nors buvo nuspręsta nekelti šios grupės lyderio parlamente Manfredo Weberio (Manfredo Vėberio) kandidatūros.

Tačiau vien centro dešinės parlamentarų 182 balsų nepakaks, o 154 vietas turintys socialistai iš S&D ir 108 liberaliojo bloko „Atnaujinkime Europą“ nusiteikę skeptiškai.

Tuo metu Žalieji teigia, kad vokiečių politikė negaus jų 74 balsų, o 41 mandatą turinti kraštutinės kairės pakraipos frakcija GUE/NGL taip pat žada nebalsuoti už jos kandidatūrą.

Ultradešinioji grupė „Tapatybė ir demokratija“, vienijanti Italijos „Lygą“, Prancūzijos „Nacionalinį sambūrį“ ir Vokietijos AfD, „mažai tikėtina“ vadina galimybę, kad ši politinė jėga parems A. Merkel sąjungininkę.

Taigi, lieka dešiniųjų euroskeptikų frakcija ECR, kuri yra susilpnėjusi, nes po rinkimų neteko daugelio britų torių, bet tebeturinti 62 balsų, kuriuos daugiausia suteikia Lenkijos valdančioji partija PiS.

ECR žada elgtis „pragmatiškai“, o gerai informuoti pareigūnai pripažįsta, kad prieš glaudesnę ES integraciją nusistatę frakcijos nariai gali nulemti U. von der Leyen pergalę.

D. Tuskas parėmė U. von der Leyen kandidatūrą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį parėmė vokietės U. von der Leyen kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininkus.

D. Tuskas, kuris netrukus baigs darbą dabartiniame savo poste, sakė, kad jo kolegė Europos liaudies partijoje (EPP) būtų idealus žmogus pakeisti dabartinį EK pirmininką J. C. Junckerį.

Antradienį likus kelioms valandoms iki Europos Parlamento balsavimo Strasbūre dėl U. von der Leyen kandidatūros, D. Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad buvusi Vokietijos gynybos ministrė yra tinkamas žmogus šiam darbui.

„Kai ji sako, kad aistringai kovos už Europos vienybę ir stiprybę, ji tai ir turi galvoje. Ir ji bus geriausia šioje (kovoje)", – rašė D. Tuskas.

Patį D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste šį rudenį turėtų pakeisti Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).