Antrasis Lenkijos rinkimų turas vyks birželio 1 dieną. Jame susirungs du didžiausio rinkėjų palaikymo pirmajame ture sulaukę kandidatai: R. Trzaskowskis iš premjero Donaldo Tusko Pilietinės koalicijos (KO), didžiausios valdančiosios koalicijos jėgos, bei kadenciją baigiančio prezidento Andrzejaus Dudos ir pagrindinės dešiniojo sparno opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas K. Nawrockis.

R. Trzaskowskis ir K. Nawrockis vėlų sekmadienį išėjo į gatves susitikti su rinkėjais. R. Trzaskowskis Kelcų gatvėse dalijo saldžias mielines bandeles, o K. Nawrockis Gdanske dalijo spurgas ir pozavo asmenukėms su rėmėjais.

R. Trzaskowskis, kuris 2020 metais kandidatavo ir nedidele persvara pralaimėjo dabartiniam prezidentui A. Dudai, šiemet buvo laikomas favoritu. Tačiau po sekmadienio balsavimo jis negali būti tikras dėl pergalės, nes atotrūkis tarp kandidatų yra itin nedidelis.

K. Nawrockis pareiškime žiniasklaidai pareiškė esąs „kupinas energijos ir entuziazmo kelyje į pergalę“ ir pridūrė, kad „tikriausiai visa Lenkija pamatė, kad Rafalas Trzaskowskis yra kandidatas, kuris nesusitvarko“.

Tuo metu R. Trzaskowskis pažadėjo kovoti iki galo.

„Bandysiu įtikinti jaunimą ir visus, kurie balsavo kitaip, kad verta balsuoti už normalią, o ne radikalią Lenkiją“, – sakė R. Trzaskowskis per spaudos konferenciją Skaržyske-Kamenoje.

Didelis palaikymas kraštutinių dešiniųjų kandidatams

Šių dviejų vyrų politinis likimas labai priklausys nuo rinkėjų, kurie pirmajame ture pasirinko kitus 11 kandidatų, o kaip jie balsuos, gali būti sunku nuspėti. Ekspertai įspėja, kad kai kurie lenkai, balsalapyje nematysiantys savo pasirinkto kandidato, gali visai nebalsuoti.

Rezultatai rodo, kad sekmadienį kas penktas rinkėjas pasirinko kraštutinių dešiniųjų kandidatus, kurių konservatyvi ir nacionalistinė pasaulėžiūra daug labiau atitinka K. Nawrockio pasaulėžiūrą.

Slawomiras Mentzenas iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacija“ gavo 14,8 proc. balsų, o Grzegorzas Braunas, kuris yra dar labiau dešinysis, – daugiau kaip 6 procentus.

Abu jie pasitelkė antisemitinę ir antiukrainietišką retoriką, o G. Braunas 2023 metais Lenkijos parlamente gesintuvu užgesino žvakutes ant menorų, kurios buvo uždegtos žydų šventės Chanukos proga.

D. Tusko koalicinės vyriausybės, kuriai priklauso kairiosios, centristinės ir centro dešiniosios partijos, partijų kandidatai kartu surinko apie 40 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 67,31 procento.

Rinkimai vyksta tuo metu, kai dėl tebesitęsiančio karo kaimyninėje Ukrainoje ir didėjančio nerimo, kad JAV įsipareigojimai Europos saugumui gali susilpnėti valdant prezidentui Donaldui Trumpui, padidėjo susirūpinimas dėl saugumo.

Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie bandymus kištis iš užsienio, įskaitant praėjusį penktadienį prieš D. Tusko koalicijos partijas nukreiptas kibernetines atakas ir valstybinio tyrimų instituto įtarimus, kad politinės reklamos socialiniame tinkle „Facebook“ buvo finansuojamos iš užsienio.

Nors Lenkijos ministras pirmininkas ir parlamentas turi pagrindinius įgaliojimus vidaus politikos srityje, prezidentas irgi turi nemažai galių. Prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, vaidina svarbų vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje ir gali vetuoti teisės aktus.

Konservatyvusis kadenciją baigiantis prezidentas A. Duda per pastaruosius metus ne kartą pasinaudojo pastarąja galia, kad sutrukdytų D. Tusko darbotvarkei, pavyzdžiui, blokavo ambasadorių paskyrimus ir pasipriešino ginčytinų teismų ir žiniasklaidos reformų, įvestų PiS valdymo laikotarpiu atšaukimui.

Tikėtina, kad R. Trzaskowskio pergalė užbaigtų tokią priešpriešą. Jis pažadėjo remti teismų ir viešosios žiniasklaidos reformas, kurios, kritikų teigimu, buvo politizuotos valdant konservatoriams. D. Tusko oponentai sako, kad jis taip pat politizavo visuomeninę žiniasklaidą.