Suskaičiavusi 99,7 proc. trečiadienį antrajame ture atiduotų balsų, Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad buvusi Prancūzijos diplomatė S. Zurabišbvili surinko 59,56 proc. balsų.

Jos varžovas Grigolas Vašadzė, remiamas užsienyje gyvenančio buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) ir 10 kitų politinių grupių, surinko 40,46 proc. balsų.

Šalies opozicija paragino protestuoti dėl įtariamo sukčiavimo.

Vakarų šalys atidžiai stebi Gruzijos prezidento rinkimus, laikomus šios Kaukazo valstybės, siekiančios narystės Europos Sąjungoje ir NATO, demokratijos egzaminu.

Naujasis valstybės vadovas didele dalimi bus reprezentacinė figūra, bet šis balsavimas laikomas repeticija prieš verslininko B. Ivanišvilio „Gruzijos svajonės“ ir opozicijos kovą per svarbesnius, 2020 metais numatomus parlamento rinkimus.

Rinkėjų aktyvumas buvo 56,23 proc.; rinkimų apylinkės darbą baigė trečiadienį 20 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku.

Po balsavimo JAV firmos „Edison Research“ atlikta balsavusiųjų apklausa rodė, kad S. Zurabišvili gavo 55 proc., o G. Vašadzė – 45 proc. balsų.

Paskelbus balsavusiųjų apklausos rezultatus, M. Saakašvilis opoziciją remiančiai televizijai „Rustavi-2“ iškart pareiškė, kad per rinkimus buvo „masiškai sukčiaujama“.

„Oligarchas sutrypė Gruzijos demokratiją ir rinkimų institutus“, – sakė jis, turėdamas omenyje B. Ivanišvilį.

„Raginu gruzinus ginti mūsų laisvę, demokratiją ir įstatymą. Raginu jus pradėti masinius taikius mitingus ir reikalauti pirmalaikių parlamento rinkimų“, – pareiškė M. Saakašvilis.

Įtampa prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą išaugo opozicijai apkaltinus vyriausybę rinkėjų bauginimu ir pareiškus, kad valdančiosios partijos aktyvistai užpuolė G. Vašadzės kampanijos darbuotojus.

S. Zurabišvili savo ruožtu pareiškė gavusi telefonu žinučių, kuriomis eksprezidento M. Saakašvilio įkurto opozicinio VNJ šalininkai esą grasina nužudyti ją ir jos vaikus.

Teisių gynimo grupės taip pat kaltino vyriausybės pareigūnus „didelio masto ir beprecedenčiu“ balsų pirkimu, bet „Gruzijos svajonės“ vadovybė šiuos kaltinimus atmetė.

Gruzijos generalinė prokuratūra paskelbė, kad dėl reiškiamų įtarimų pradėjo tyrimą.

Pabėgėlių duktė

Nepriklausomos deputatės 66 metų S. Zurabišvili tėvai 1921-aisiais, Raudonajai armijai aneksavus Gruziją, pabėgo į Paryžių.

Jos karjera Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje baigėsi su paskyrimu į Tbilisį, kur tuometinis prezidentas M. Saakašvilis paskyrė ją užsienio reikalų ministre.

Tačiau S. Zurabišvili greit įsigijo priešų parlamentinėje daugumoje. Parlamentarai ir kai kurie aukšto rango diplomatai kaltino ją arogancija ir impulsyvumu.

Kai po metų ji buvo atleista, tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės gatves protestuoti dėl jos nušalinimo.

„Šio balsavimo rezultatai nulems ne tik tai, kas laimėjo rinkimus, bet ir žymės Gruzijos jaunos demokratijos pažangą arba nesėkmę“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Gela Vasadzė.

Abu kandidatai žadėjo vesti Gruziją Vakarų link, bet analitikai sako, kad jų metodai šiam tikslui pasiekti yra skirtingi.

„Jų, kaip buvusių užsienio reikalų ministrų, darbai rodo, kad Vašadzė yra glaudžiau susijęs su Vašingtonu, o... Zurabišvili yra aiškiai labiau orientuota į ES“, – sakė G. Vasadzė.

G. Vašadzės išrinkimas veikiausiai būtų supykdęs Rusiją, 2008 metais įsitraukusią į trumpą karą su Gruzija, kai šios šalies prezidentas buvo jo sąjungininkas M. Saakašvilis.

„Kremliui VNJ kandidato pergalė būtų kaip raudonas skuduras buliui ir galbūt vestų prie didesnės įtampos tarp abiejų šalių“, – sakė analitikas Gija Nodija.

„Oligarcho valdymas“

Karjeros diplomatas 60 metų G. Vašadzė kritikavo B. Ivanišvilio „neformalų oligarcho valdymą“, augant nepasitenkinimui vyriausybės nesugebėjimu spręsti skurdo problemos.

B. Ivanišvilis, turtingiausias Gruzijos žmogus, 2013 metais pasitraukė iš premjero posto, kuriame išdirbo metus, bet ir toliau yra laikomas de facto šalies vadovu.

Trečiadienio balsavimas buvo paskutiniai tiesioginiai Gruzijos vadovybės rinkimai, nes šalis po prieštaringai vertinamos konstitucinės reformos pereina prie parlamentinės valdymo formos.

Naujo prezidento inauguracija sudarys sąlygas įsigalioti naujai konstitucijai, pagal kurią valstybės vadovas bus daugiausia reprezentacinė figūra.

Pirmajame rinkimų rate spalio 28 dieną S. Zurabišvili surinko 39 proc., o G. Vašadzė – 38 proc. balsų.

Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Rinkimus stebėjo tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).

D. Grybauskaitė pasveikino išrinktąją Sakartvelo prezidentę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Salomę Zurabišvili pasiekus pergalę Sakartvelo prezidento rinkimuose ir palinkėjo didžiausios sėkmės, stiprybės bei išminties einant šias labai svarbias ir atsakingas pareigas.

Šalies vadovė taip pat palinkėjo, kad piliečių pareikštas pasitikėjimas skatintų naująją vadovę ryžtingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir atsakingai dirbti visų Sakartvelo žmonių labui, siekiant užtikrinti valstybės saugumą, taiką ir ekonominę gerovę.

Pasak prezidentės, Sakartvelas patyrė ypač didelių iššūkių įtvirtindamas piliečių siekį gyventi laisvoje, demokratiškoje ir europietiškoje valstybėje. Šiame kelyje Lietuva ir jos žmonės nuosekliai rėmė ir toliau rems Sakartvelo reformas ir visuomenės pastangas dėl tolesnio artėjimo su Europos Sąjunga ir NATO.

Šalies vadovė pareiškė viltį, kad, naujajai vadovei einant prezidentės pareigas, Lietuvos ir Sakartvelo dialogas, visapusis mūsų žmonių bendradarbiavimas bei draugystė toliau stiprės ir prisidės prie abiejų valstybių klestėjimo.

Naudodamasi galimybe prezidentė Sakartvelui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo visokeriopos gerovės, laimės ir taikos.