Apklausos duomenimis, šiai idėjai nepritarė 39,2 proc. respondentų, o 8,3 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Šiai idėjai daugiausia pritaria opozicinių partijų rinkėjai (58 proc.) ir dešiniųjų pažiūrų žmonės (61 proc.). Pokyčius taip pat palaiko 57 proc. moterų, 60 proc. didžiųjų miestų gyventojų ir tiek pat pradinį išsilavinimą turinčių asmenų.
Dienraščio cituojamas informacinės visuomenės ekspertas Konradas Ciesiolkiewiczius pripažino, kad mokiniai turi pagrindo nuogąstauti, tačiau pridūrė, kad metalo detektoriai negali pakeisti švietėjiškos veiklos.
Nacionalinės švietimo vadybininkų asociacijos (OSKKO) atstovas Marekas Plesniaras pareiškė, kad Lenkijos mokykloje nevyksta išpuoliai naudojant šaunamuosius ginklus, ir pažymėjo, kad pavojų kelia ne tik peiliai.
„Ekspertai, įskaitant krizių valdymo ir terorizmo specialistus, taip pat pataria vengti tokių kraštutinių priemonių“, – dienraščiui sakė jis.
Apklausą spalio 16–17 d. atliko tyrimų bendrovė IBRiS, apklaususi reprezentatyvią 1 068 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.
Apklausa surengta po spalio pradžioje Lenkijos mokyklose įvykusių precedento neturinčių smurtinių incidentų, įskaitant tą, kurio metu Leščydolo Novinų pradinėje mokykloje buvo nudurta valytoja bei išpuolį peiliu Ostrolenkos profesinėje mokykloje, per kurį buvo sužeisti keli žmonės.
Šie išpuoliai sukėlė didelį nerimą tėvų susirašinėjimo grupėse ir socialiniuose tinkluose, kurį iš dalies kurstė automatizuoti botų tinklai ir nepatvirtinti gandai apie internete plintantį iššūkį, kurį vykdant mokyklose esą gali būti surengta daugiau koordinuotų smurtinių išpuolių.
Naujausi komentarai