Po to, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, ši šalis netrukus taps 32-ąja NATO sąjungininke.

2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.

Švedijos transliuotojo SR užsakymu analitinės įmonės „Indikator“ atliktos apklausos duomenimis, 55 proc. švedų mano, jog ši Skandinavijos šalis „per daug paaukojo, kad įstotų į NATO“.

Tačiau 77 proc. respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprina jos saugumą.

Vasario pabaigoje atliktoje apklausoje dalyvavo 2 413 žmonių. Tačiau apklausoje nebuvo klausimų, apie tai, ką tiksliai šalis, švedų nuomone, paaukojo dėl narystės NATO. 

Rezultatai rodo, kad švedai į NATO procesą žvelgia kaip į sudėtingą dalyką, – naujienų agentūrai AFP sakė „Indikator“ tyrimų vadovas Peras Oleskogas Tryggvasonas (Peras Oleskogas Triugvasonas).

„Nuomonė, kad Švedijos saugumą sustiprins narystė NATO, yra visiškai vieninga. Tačiau matote, kad kelias į tai nebuvo tiesus“, – sakė jis.

Švedijos paraiškai pirmiausia pasipriešino Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.

2022 metais Švedija susitarė su Turkija, įsipareigodama apsvarstyti jos ekstradicijos prašymus ir atšaukti ginklų embargą, įvestą Turkijai dėl jos karinio įsiveržimo į Siriją 2019 metais.

Ji taip pat iš dalies pakeitė savo konstituciją, kad sugriežtintų kovos su terorizmu teisės aktus.