Žurnalo „Stern“ ir transliuotojo RTL užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. respondentų pritaria privalomai tarnybai Vokietijos ginkluotosiose pajėgose (Bundesvere), 41 proc. nepritaria ir 5 proc. nėra apsisprendę.

Spalio 9-10 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1 008 respondentai, ją „Stern“ apibūdino kaip reprezentatyvią.

Privalomoji karinė tarnyba Vokietijoje buvo sustabdyta 2011 metais, taip iš esmės panaikinant ir šaukimą į kariuomenę, ir civilinę tarnybą.

Didžiausias palaikymas privalomajai karinei tarnybai yra tarp kanclerio Friedricho Merzo konservatyvaus bloko rinkėjų – 74 proc. jų pritaria jos grąžinimui. Už tai pasisako ir daugiau nei pusė (58 proc.) centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) rėmėjų.

Vokietijos valdančioji centro dešiniųjų bloko ir SPD koalicija sunkiai randa kompromisą dėl teisės aktų, susijusių su nauju savanoriškos karinės tarnybos modeliu.

Įstatymų leidėjai diskutuoja, kaip spręsti galimo karių trūkumo problemą, jei į kariuomenę užsirašytų nepakankamas savanorių skaičius. Pirmasis įstatymo projekto svarstymas atidėtas savaitei ir dabar numatytas ketvirtadienį.

Pasak transliuotojo DW, F. Merzas nori, kad Bundesveras taptų stipriausia kariuomene Europoje, o tam reikia geresnės įrangos ir daugiau personalo nei dabartiniai 183 tūkst. karių. Kad atitiktų NATO rekomendacijas, Bundesveras turi papildyti savo gretas dar 60-čia tūkst. karių.

SPD palaiko savanorišką modelį, teigdami, kad privaloma karinė tarnyba per daug kišasi į jaunų žmonių gyvenimą. CDU/CSU (centro dešinė) kritikuoja projektą kaip „per silpną“ ir ragina grąžinti privalomąją tarnybą.