Naujausios Eurobarometro apklausos, kurią užsakė Europos Parlamentas (EP), duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų (32 proc.) Europoje mano, kad demokratija yra svarbiausia vertybė, kurią reiktų ginti. Kiek mažiau respondentų vertybiniais prioritetais laiko žodžio laisvę (27 proc.) bei žmogaus teisių gynimą Europos Sąjungoje ir pasaulyje (25 proc.). ES piliečiams susirūpinimą kelia radikalių pažiūrų plitimas, manipuliavimas informacija ir teisės viršenybės silpnėjimas.

Šie duomenys, kaip teigiama Europos Parlamento pranešime, koreliuoja su apklausos apie Europos ateitį rezultatais, kuriuos EP ir Komisija paskelbė sausio pabaigoje. Beveik devyni iš dešimties šios apklausos dalyvių pritarė nuomonei, kad demokratiją ES reiktų toliau stiprinti.

Demokratijos vertybių gynimas svarbiausias 11-oje ES valstybių: Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Danijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Maltoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Pastarųjų dviejų šalių gyventojai vienodai svarbiomis laikė ir demokratiją, ir žmogaus teises. Savo ruožtu Lietuvos gyventojų nuomone, EP pirmiausia turėtų ginti žmogaus teises (33 proc.), žodžio laisvę (29 proc.), o demokratijos gynimą prioritetu matytų 27 proc. apklaustųjų.

„Piliečiai teisingai nurodo, kad demokratijos gynimas yra pati svarbiausia Europos vertybė. Demokratija nėra savaiminė duotybė, – šiandien ekstremizmas, autoritarizmas ir nacionalizmas kelia vis didesnį pavojų mūsų bendram Europos projektui“, – komentuodama apklausos rezultatus sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.

Sveikatos apsauga (42 proc.) europiečiams toliau išlieka prioritetine EP veiklos sritimi, po to dažniausiai minima kova su skurdu ir socialine atskirtimi (40 proc.) bei kova su klimato kaita (39 proc.). Klimato kaitą tarp EP prioritetų dažniausiai minėjo ES jaunimas.

Tuo tarpu Lietuvos gyventojams svarbiausia yra kova su skurdu ir socialine atskirtimi (57 proc.), toliau lietuviai daugiausia mini sveikatos apsaugą (47 proc.), migracijos ir pabėgėlių klausimus (42 proc.), paramą ekonomikai ir darbo vietų kūrimui (41 proc.).

Tiek ši apklausa, tiek anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad ES gyventojai norėtų daugiau žinoti apie tai, kaip veikia Europos Sąjunga: 43 proc. apklaustųjų labiausiai domina, kaip konkrečiai leidžiami ES pinigai. Piliečiai taip pat norėtų geriau suprasti, kaip veikia ES įstatymai jų šalyje (30 proc.), apie savo šalyje išrinktų europarlamentarų veiklą (29 proc.) bei apie tai, kaip ES kovoja su COVID-19 pandemija (29 proc.).

Apklausa taip pat rodo, kad piliečių parama ES ir ypač EP per COVID-19 pandemiją Europoje išaugo. Didelė dauguma ES piliečių (58 proc.) pritaria tam, kad Parlamento vaidmuo ateityje didėtų. EP veiklą palankiai vertina 36 proc. ES piliečių, o tai yra 12 procentinių punktų daugiau nei 2015 m. ir 3 procentiniais punktais – nuo 2019 m. Neutraliai EP veiklą vertina 45 proc. respondentų, o 17 proc. – neigiamai. Savo ruožtu Lietuvoje EP palankiai vertina 27 proc., neutraliai – 58 proc., o neigiamai – 12 proc. gyventojų. Didesnio EP vaidmens norėtų 63 proc. lietuvių, o mažesnio – 20 proc.

Dauguma Europos gyventojų (62 proc.) palankiai vertina savo šalies narystę ES ir tik 9 proc. mano priešingai. Tai yra geriausias apklausų rezultatas nuo 2007 m. Be to, beveik trys ketvirtadaliai respondentų (72 proc.) mano, kad narystė ES jų šaliai yra naudinga, o 63 proc. žmonių optimistiškai žvelgia į ES ateitį. Lietuvoje narystę ES geru dalyku laiko taip pat 62 proc. apklausos dalyvių, o blogu – tik 3 proc.. Daugiau nei 90 proc. lietuvių sutinka, kad mūsų šaliai narystė ES yra naudinga, o priešingai mano 6 proc. apklaustųjų, nurodoma EP informacijos biuro pranešime.

Eurobarometro apklausa EP užsakymu atlikta nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 2 d. visose 27-iose ES šalyse. Tiesioginio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 26 510 europiečių, o bendri ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į skirtingą valstybių dydį.