Iki šiol Vokietijai pavyko išvengti tokių didelio masto islamo teroristų išpuolių, kokie neseniai įvykdyti jos kaimynėse Prancūzijoje ir Belgijoje.

Pasak amerikiečių žvalgybos organizacijos „SITE Intelligence Group“ atstovo, paauglys siekė sukelti daugiau išgąsčio dėl galimų „Islamo valstybės“ išpuolių „kiekviename kaime, mieste ir oro uoste“, tad pirmadienio išpuolį galima laikyti reikšmingu įvykiu, kuris padarys įtaką viešiems debatams apie pabėgėlius.

„Nusiteikimas prieš imigraciją ir islamą Vokietijoje stiprės“, – konstatavo Vokietijos radikalizacijos ir kovos su radikalizacija tyrimų instituto (vok. Deutschen Instituts fur Radikalisierungs- und Deradikalisierungsforschung, GIRDS) direktorius ir Džordžo Vašingtono universiteto ekstremizmo tyrimų programos bendradarbis Danielis Koehleris.

Priešiškumas atvykėliams išaugo po to, kai Naujųjų metų išvakarėse vien Kiolne maždaug 120 moterų tapo seksualinio smurto aukomis. Šis įvykis šalyje sukėlė ilgalaikį šoką, o paaiškėjus, kad dauguma įtariamųjų yra prieglobsčio prašytojai, migrantai iš Šiaurės Afrikos, į blogą pasikeitė požiūris ir į nuo karo bėgančius atvykėlius iš Artimųjų Rytų.

Taikinys – jaunieji pabėgėliai

Dauguma nepilnamečių įtariamųjų taip pat nėra pabėgėliai, tačiau valdžios institucijos nerimauja, kad jaunieji pabėgėliai, kurių yra apie 52 tūkstančiai, gali būti pagrindinis verbuotojų ir interneto propagandos taikinys.

Kaip nurodo „The Washington Post“, kol kas didžiausią susirūpinimą kelia jauni pabėgėliai vyrai, į šalį atvykę vieni. Vokietijos pietuose esančio Bavarijos regiono, kuriame ir įvykdytas išpuolis, valdžios institucijos antradienį pranešė, kad jau kelis mėnesius jie atidžiai stebi, kaip salafistai verbuoja be artimųjų atvykusius nepilnamečius.

Tiesa, apie tai kalbėta jau 2015 m. rugsėjį, kai Šiaurės Reino-Vestfalijos žvalgybos agentūros vadovas Burkhardas Freieris laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė, kad pabėgėliai „patiria išskirtinius sunkumus, todėl juos reikia suprasti ir priimti į visuomenę. Būtent tuo salafistai ir naudojasi, stengdamiesi patraukti jaunus pabėgėlius tam, kad pasiektų savų tikslų“.

„Galbūt turėtume labiau rūpintis be artimųjų atvykusiais nepilnamečiais ir padėti jiems įveikti patirtą traumą“, – išeitį siūlė Viurcburgo, šalia kurio gyveno pats užpuolikas, vyskupas Friedhelmas Hofmannas.

Kaip nurodo „The Washington Post“, vietos spauda rašo, kad F. Hofmannas ragino nepradėti įtarinėti visų prieglobsčio prašytojų vien dėl to, kad įvykdytas šis išpuolis.

Nėra strategijos 

D. Koehleris įsitikinęs, kad situaciją apsunkina ir tai, kad Vokietija neturi nuoseklios kovos su terorizmu strategijos, kurios vienas iš aspektų būtinai turėtų būti psichologinė pagalba.

Vis dėlto, planus geriau apmokyti savanorius ir socialinius darbuotojus, kad jie gebėtų atpažinti pirminius radikalėjimo ženklus, teko atšaukti. Jau kelis mėnesius valdžios institucijos visus išteklius skiria tam, kad šimtams tūkstančių praėjusiais metais atvykusių pabėgėlių pajėgtų užtikrinti maisto ir vietos.

Pasak D. Koehlerio, pastarieji incidentai – Vokietijoje naujas, tačiau nestebinantis reiškinys, mat „Islamo valstybės“ verbavimo vadove, pavyzdžiui, patariama taikytis į jaunuolius ir nepilnamečius.

„Islamo valstybė“ savo jaunąją užverbuotųjų kartą, kurios pirminis siekis – pasirengti prisijungti prie kalifato, tam tikra prasme mėgina panaudoti kaip žmogiškąjį ginklą“, – sakė jis.