Klimato kaitos aktyvistai dirba viršvalandžius, kad tik priverstų mus susigėsti dėl visų malonumų, kuriais mėgaujamės šią vasarą, ir įrodytų, kad, siekdami savo savanaudiškų tikslų, pražudysime planetą. Kepi savo mėgstamą sūrainį? Apsirijėlis! Pakuoji savo atžalas į automobilį, mat susiruošei prie ežeriuko? Nenaudėlis! Tikiesi, kad seksas per atostogas atneš į šeimą dar vieną kūdikėlį? Hedonistas! Net jei ketini nusišienauti žolę aplink namą, tau bus pagrasyta pirštu.

Šių metų liepos 12 d. paskelbtoje Švedijos Lundo universiteto atlikto tyrimo medžiagoje pateikiamas sąrašas dalykų, kurių kiekvienas iš mūsų turėtume atsisakyti, kad į aplinką išmestume kuo mažiau anglies dioksido. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio – ir kritikos – sulaukė tyrimo medžiagoje pateikiama rekomendacija turėti vienu vaiku mažiau.

Sukritikuoti vadovėliai, bet leista laikyti šunis

Rengdami minėtą sąrašą, tyrėjai ne tik rėmėsi keliomis dešimtimis mokslinių dokumentų. Idant išsiaiškintų, ar Kanados, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdančioji klasė tinkamai indoktrinuoja mases, ypač jaunimą, aiškindama, kokie „didelio poveikio veiksmai“ yra efektyviausi kovojant su klimato kaita, jie dar peržvelgė keletą mokyklinių vadovėlių ir vyriausybės leidinių. Vis dėlto panašu, kad valdžios institucijos su šia užduotimi nesusitvarko (tokia išvada, pasak straipsnio autorės, turėtų stebinti visus, turinčius mokyklinio amžiaus vaikų, nes per visų dalykų pamokas – pradedant gamtos mokslais ir baigiant kūno kultūra – vaikams primenama apie pavojus, kuriuos nulėmė žmogaus veiklos sukelta klimato kaita).

Nė viename vadovėlyje nėra užsimenama, kad išmetamo anglies dioksido kiekį padėtų sumažinti apsisprendimas turėti mažiau vaikų.

„Daugumoje vadovėlių dėmesys atkreipiamas tik į vidutinio arba mažo poveikio veiksmus, o mūsų rekomenduojami veiksmai pateikiami mažiau paveikiomis formomis arba apskritai nepateikiami, – rašoma tyrimo medžiagoje. – Nė viename vadovėlyje nėra užsimenama, kad išmetamo anglies dioksido kiekį padėtų sumažinti apsisprendimas turėti mažiau vaikų.“

Vaikų skaičiaus mažinimo politika, pasak J. Kelly, – tik vienas iš tyrimo absurdiškumo įrodymų. Dar jame siūloma pereiti prie augalinio maisto, atsisakyti automobilio ir vengti skraidyti lėktuvu. Tyrimo ataskaitoje taip pat išvardijamos „mažo poveikio“ rekomendacijos, pateikiamos vyriausybės gairėse ir vadovėliuose, kaip antai: kieme laikyti vištas, leisti žolei želti aukštesnei, drabužius džiovinti pakabinus lauke. Gerai, kad šįkart bent gyvūnėlių mylėtojams leista atsikvėpti: „Anksčiau manyta, kad du papildomi veiksmai – neturėti šuns ir pirkti žaliąją energiją – taip pat galimai atitiktų mūsų nustatytus rekomenduojamų didelio poveikio veiksmų kriterijus, tačiau jų tinkamumu suabejota.“

Taigi, klimato kaitos aktyvistų nuomone, mūsų gyvenimas turėtų atrodyti maždaug taip: nepajudame iš namų, nes neturime automobilio; drabužius skalbiame šaltame vandenyje, o kabindami juos kieme ant virvės dar perskaičiuojame vištas; tada lysvėje pasiskiname daržovių ir einame gaminti pietų. Kuo jums ne „Namelis prerijose“?

Jaunimas prieš JAV federalinę vyriausybę

Šioje vietoje J. Kelly siūlo susipažinti su dar vienu tyrimu – jis paskelbtas po savaitės, liepos 18 d. Jame įspėjama, kokią kainą turės sumokėti jūsų jaunėlis, jei būsite tiek kvailas ir savanaudis, kad nuspręsite jo susilaukti. Tyrimo, pavadinto „Našta jaunimui: būtinybė siekti neigiamo CO2 rodiklio“ (angl. Young People`s Burden: Requirement of Negative CO2 Emissions), pagrindinis autorius – Jamesas Hansenas, dar žinomas kaip aktyvus informuotumo apie klimato kaitą didinimo kampanijų rengėjas.

„Nepakanka vien sumažinti CO2 kiekį – dabar reikia jį pašalinti iš atmosferos“; „Siekdami šių tikslų turime užtikrinti neigiamas emisijas, t. y. turime išskirti ir pašalinti CO2 iš oro“; „Jei ir toliau, naudodami iškastinį kurą, išmetinėsime tiek teršalų, jauniems žmonėms, jei jie nuspręs užkirsti kelią klimato kaitai ir norės išvengti jos padarinių, teks pasirūpinti technologijomis, kurios leistų iš atmosferos pašalinti didžiulius kiekius CO2“, rašoma tyrimo išvadose.

Taigi J. Hansenas et al. tvirtina, kad jei mes laipsniškai neatsisakysime iškastinio kuro, mūsų vaikams reikės technologijų, kurios leis pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Kartu nurodoma, kad „mažiausios sąnaudos šiame šimtmetyje sudarytų 89–535 trilijonus JAV dolerių [77–460 trln. eurų], be to, galima didelė rizika, abejotinas pagrįstumas“. „Jei iškastinis kuras bus ir toliau naudojamas taip intensyviai, neabejojama, kad dabartinis jaunimas turės arba imtis masinio, sunkiai suvokiamo masto apsivalymo, arba kęsti vis nuožmesnį klimato kaitos poveikį, arba abu variantai“, – teigiama tyrime.

Neblėstantis J. Hanseno aktyvumas klimato kaitos srityje ir vis ūmėjantis jo isterikavimas dėl ateities neturi nieko bendra su susidariusia padėtimi, tačiau turi labai daug ką bendra su vaikais, rašo J. Kelly. Šis naujausias jo atliktas tyrimas jam reikalingas tam, kad padėtų teisme. 2015 m. maždaug dvi dešimtys jaunuolių, tarp kurių ir J. Hanseno anūkė, padavė į teismą JAV federalinę vyriausybę. Bylos Juliana et al. v. U.S. et al. ieškinyje teigiama, kad „neprieštaraudama veiksmams, nulėmusiems klimato kaitą, vyriausybė pažeidė jauniausiosios kartos konstitucinę teisę į gyvenimą, laisvę ir nuosavybę ir neužtikrino tinkamos visuomenei gyvybiškai svarbių išteklių apsaugos.“ Galutinį sprendimą byloje teismas turėtų priimti 2018 m. vasario mėnesį.

Praėjusį rudenį vykusiame teismo posėdyje JAV apylinkės teismo teisėjui J. Hansenas sakė, kad „šio ieškinio atsiradimą nulėmė geriausiu atveju šizofreniška, jei ne savižudiška, JAV klimato ir energetikos politika.“

Jei jums pasirodė, – toliau dėsto autorė, – kad klimato kaitos aktyvistai tarsi apsėsti minčių apie mirtį, galbūt taip ir yra. Dabar kai kurie iš jų kaip tik laukia (nekantraudami?), kol vadinamieji klimato kaitos neigėjai išmirs – tada galės netrukdomi toliau skleisti savo bauginančią žinią. Štai ką klimato kaitos „pranašas“ Billas Nye praėjusią savaitę kalbėjo dienraščiui „Los Angeles Times“: „Klimato kaitos neigėjai, pavyzdžiui, yra vyresni. Tai kartų klausimas. Taigi mums tereikia palaukti, kol jie, kaip sakoma, atgyvens. „Atgyvens“ prasme „numirs“. Bet tai nutiks. Aš jums garantuoju – tai nutiks.“

Žmonės garantuotai numirs. O, moksle!

Kol dauguma mėgaujasi vasaros malonumais, klimato kaitos aktyvistai vis garsiau plyšauja apie mirtį, pragaištį ir pasiaukojimą. Nenuostabu, teigia straipsnio autorė J. Kelly, kad žmonės nebenori jų girdėti.