Kreipdamasis į tautą trečiadienio vakarą R.T. Erdoganas pranešė apie savo kabineto sprendimo prašyti padidinti saugumo tarnybų įgaliojimus, sakydamas, kad nepaprastoji padėtis suteiktų vyriausybei priemones išvalyti kariuomenę nuo ardomosios veiklos „viruso“.

Pagal Turkijos konstitucija 550 vietų parlamentas turi patvirtinti vyriausybės prašymą įvesti nepaprastąją padėtį. Dabar 317 deputatų yra R.T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos nariai.

Įvedus nepaprastąją padėtį vyriausybei būtų uždegta žalia šviesa smarkiai išplėsti griežtas priemones prieš įtariamus perversmo šalininkus.

Jau beveik 10 tūkst. žmonių buvo suimti, o šimtai mokyklų buvo uždarytos. Dar beveik 60 tūkst. civilių institucijų darbuotojų buvo nušalinti nuo pareigų po praeitą penktadienį mėginto įvykdyti pučo.

Ketvirtadienį Turkijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad buvo suimti dar 32 teisėjai ir du kariškiai.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Mejeris Šteinmejeris) ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastoji padėtis Turkijoje neturėtų galioti ilgiau negu „absoliučiai būtina“.

Pasak jo, svarbu, kad „būtų išsaugota įstatymų viršenybė, proporcingumo ir bendramatiškumo suvokimas“ ir kad Turkija turėtų būti suinteresuota „palikti galioti nepaprastąją padėtį tik tiek laiko, kiek yra absoliučiai būtina, o tuomet nedelsiant ją užbaigti“.

Bet kokie naujais išplėstais įgaliojimais grindžiami veiksmai turėtų būti nukreipti tik prieš tuos, kurie „kurie įrodomai dalyvavo baustinuose veiksmuose“, o ne prieš „numanomą politinį požiūrį“, pridūrė F.-W. Steinmeieris.

R.T. Erdoganas, kuris buvo kaltinamas autokratišku elgesiu dar prieš pastarąjį pučą, sakė, kad nepaprastoji padėtis padės atremti grėsmes Turkijos demokratijai.

„Ši priemonė jokiu būdu nėra nukreipta prieš demokratiją, įstatymus ir laisves“, – prezidentas sakė trečiadienį po posėdžio su kabineto ministrais ir saugumo patarėjais.

Tuo tarpu Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už pasiruošimus Turkijos stojimui į Bendriją, anksčiau šią savaitę atkreipė dėmesį, kad Ankara labai sparčiai ėmėsi veiksmų prieš numanomus sąmokslininkus, todėl tikėtina, kad disidentų sąrašai buvo parengti iš anksto.

„Mažų mažiausiai atrodo, kad tam buvo ruoštasi. Naudojami sąrašai, o tai rodo, kad jie buvo paruošti panaudoti tam tikru momentu“, – sakė komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas).

„Esu labai susirūpinęs. Būtent to mes baiminomės“, – pridūrė jis.