Mekoje iškilsiančio milžiniško laikrodžio, pagal kurį laikrodžius nusistatys 1,5 mlrd. musulmonų, statytojai tikisi nurungti Grinvičo laiką.

Į keturias pasaulio puses atsukti Karališkojo Mekos laikrodžio bokšto ciferblatai iškilę 46 metrų aukštyje, o jų rodyklės pradės suktis ketvirtadienį – tuomet musulmonai šiitai pradės švęsti Ramadano mėnesį.

Kaip rašo britų „The Daily Telegraph“, Saudo Arabijos valdžia, finansavusi šio laikrodžio statybas, tikisi, kad dauguma pasaulio laikrodžių bus nustatinėjami pagal jį ir šis nurungsiąs Grinvičo laiką skelbiantį legendinį Big Beną.

Švenčiausiame musulmonų mieste iškilusio laikrodžio ciferblatų diametras – 4,5 metro, naktį jis bus apšviestas 2 mln. LED lempučių. Bokšto viršūnėje taip pat arabiškai išgraviruota „vardan Alacho“. Laikrodžiai įrengti vieno aukščiausio pasaulio pastato, kurio aukštis 609 metrai, viršūnėje.

Big Beno bokšto laikrodžio bokšto aukštis yra 96 metrai, o ciferblato diametras – 7 metrai.

Mekos gyventojams ir svečiams naujasis laikrodis nurodys ir maldos metą – 21 tūkst. žalių ir baltų lempučių užsidegs kiekvieną dieną numatytu laiko, o šis signalas bus matomas beveik 29 km atstumu.

Laikrodis tiksės pagal Arabijos standartinį laiką (angl. Arabia Standard Time, UTC+03:00 ), kuris Grinvičo laiką lenkia 3 valandomis.

125 metus tarptautinė bendruomenė buvo sutarusi dienos pradžią matuoti pagal pradinį meridianą (0° rytų ilgumos), einantį per Karališkąją Grinvičo observatoriją Londone, tačiau kai kurie musulmonų mokslininkai tikina, kad toks būdas organizuoti laiką yra kolonijinis anachronizmas.

Kiti, pavyzdžiui, Abdelis-Basetas al-Sayyedas iš Egipto nacionalinio tyrimų centro pritaria nuomonei, kad Mekos laikrodis iškilo „nulinio magnetizmo zonoje“ ir tai esą turėtų būti priežastis keisti nusistovėjusį laiko skaičiavimą.

Vakarų mokslininkai atkerta, kad Šiaurės poliarinis ratas sutampa su ilgumos linija, einančia Kanados, JAV, Meksikos ir Antarktidos teritorijomis.