Amerikiečių nusivylimas ir pyktis pagimdė naują politinę jėgą, kuri per šią savaitę vykusius rinkimus prasiveržė į Kongresą ir žada patampyti nervus tiek respublikonams, tiek demokratams.

Pyktis ir populizmas

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Arbatėlės judėjimas yra pykčio ir populizmo mišinys. Jo šalininkas buvęs alkoholikas Glennas Beckas per televiziją prezidentą Baracką Obamą lygina su Adolfu Hitleriu.

Tačiau pats G.Beckas tiksliai nežino, kuo nori būti – galbūt politiku, galbūt prezidentu, galbūt pamokslininku – ir neturi aiškios vizijos, kaip reikėtų keisti valstybės kursą. Bet jis kupinas pykčio ir tvirtai įsitikinęs, kad B.Obama yra blogis.

Kita judėjimo žvaigždė Christine O'Donnell ragina jaunimą susilaikyti nuo masturbacijos ir taip prisidėti prie kampanijos prieš pornografiją bei abortus. Moteris, kuri anksčiau domėjosi raganavimu, tapo labai populiari, bet pralaimėjo rinkimus ir nepateko į Senatą.

Vos prieš metus atsiradęs Arbatėlės judėjimas politikos analitikams iš pradžių kėlė tik šypseną, bet ekonominis sunkmetis sudarė jam puikią dirvą ir padėjo supurtyti šalies politinę areną. Šis politinis darinys šalies politinę atmosferą įkaitino ekstremistiniais ir rasistiniais pareiškimais bei radikaliais pasiūlymais.

Gavę dvi vietas Senate, "arbatininkai" dabar patampys nervus tiek rinkimus pralaimėjusiems demokratams, tiek daugumą Kongrese susigrąžinusiems respublikonams. Pirmas rimtas politinis mūšis laukia jau kitą mėnesį, kai biudžeto deficito komisija pateiks savo rekomendacijas.

Radikalų sambūris

Judėjimo pavadinimas perimtas iš 1773 m. Bostono arbatėlės maišto, kai grupė Bostono gyventojų, nepatenkinti Didžiosios Britanijos administracijos mėginimais be kolonistų sutikimo įvesti mokesčius arba suteikti muito lengvatų, įsiveržė į Bostono uoste stovinčius Ost Indijos bendrovės laivus ir į jūrą išmetė 18 tūkst. svarų sterlingų vertės arbatžolių krovinį.

Šiuolaikinis Arbatėlės judėjimas protestuoja prieš valstybės išlaidavimą ir didelį vaidmenį ekonomikoje, reikalauja uždaryti kelias ministerijas, atšaukti sveikatos apsaugos sistemos reformą.

Statistinis judėjimo šalininkas – baltaodis vyresnio amžiaus konservatyvių pažiūrų amerikietis. Dauguma jų anksčiau palaikė respublikonus, bet atskilo dėl savo radikalesnių pažiūrų.

Arbatėlės judėjimas vienija daugybę tarpusavyje iš esmės nesusijusių bendruomeninių grupių. Jis neturi formalios vadovybės ir centrinės būstinės – susirinkimai vyksta restoranuose, namų svetainėse, bibliotekose, taip pat internete. Judėjimas oficialiai neiškėlė jokių kandidatų, o tik rėmė radikalesnių pažiūrų ne tokius žinomus respublikonų politikus. Tačiau Respublikonų partija dėl to nedžiūgauja: Arbatėlės judėjimo nariai entuziastingai priešinasi pagrindinei partijos krypčiai.

Žingsnis link Baltųjų rūmų?

Neoficiali Arbatėlės judėjimo lyderė – buvusi Aliaskos gubernatorė ir kandidatė į viceprezidento postą Sarah Palin, ketinanti 2012 m. varžytis dėl JAV prezidento kėdės. Žurnalas "Forbes" pavadino ją įtakingiausia politike šiuose kadencijos vidurio rinkimuose, o prezidento žmonai skyrė tik antrą vietą.

S.Palin veikiausiai turėtų būti patenkinta savo veiklos rezultatais – daugiau nei trys dešimtys jos remtų respublikonų prasimušė į Kongresą, kur galės kišti pagalius į ratus B.Obamai ir galbūt palengvins savo geradarei kopimą į aukščiausią valdžios postą.

Senatoriumi iš Floridos valstijos tapęs lotynoamerikietis "arbatininkas" Marco Rubio kai kurių ekspertų jau vadinamas potencialiu kandidatu į viceprezidentus 2012-ųjų rinkimuose.

Miglotos perspektyvos

Vis dėlto dabar daug analitikų kelia klausimą, ar Arbatėlės judėjimas nepraras gyvybingumo ir išliks po įtemptos šių kadencijos vidurio rinkimų kampanijos. Judėjimo stiprybė yra Respublikonų partijos sparnas, kuris labai nepatikliai žiūri į valdžią ir pageidauja, kad būtų sumažinti mokesčiai ir apkarpytos vyriausybės išlaidos.

Respublikonų partijos pagrindas kol kas nelinksta pulti į ultrakonservatyvaus judėjimo glėbį. "Arbatininkams" taip pat nepavyko į savo pusę palenkti nuosaikesnių dešiniojo sparno rinkėjų – tai parodė Ch.O'Donnell pralaimėjimas varžybose dėl senatoriaus posto Delavere.