Toks sprendimas yra dalis pastangų pažaboti politinę krizę šioje Kaukazo šalyje.

Politiniai neramumai Armėnijoje kilo po to, kai lapkritį N. Pašinianas pasirašė Rusijai tarpininkaujant su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl Kalnų Karabacho regiono.

Anksčiau šį mėnesį Armėnijos premjeras pranešė, kad bus rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie, jo teigimu, „yra geriausias būdas iš dabartinės vidinės politinės situacijos“.

„Balandį aš atsistatydinsiu. Aš atsistatydinsiu ne tam, kad atsistatydinčiau, bet tam, kad būtų surengti pirmalaikiai rinkimai“, – apsilankęs Armėnijos šiaurės vakaruose pareiškė N. Pašinianas, kaip nurodoma vaizdo įraše, paskelbtame jo „Facebook“ paskyroje.

„Aš ir toliau vadovausiu kaip laikinasis ministras pirmininkas“, – pridūrė jis.

N. Pašinianas jau kurį laiką buvo spaudžiamas trauktis po to, kai jis pritarė susitarimui su Azerbaidžanu, kurį daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuose kontroliavo tris dešimtmečius.

Pastaraisiais mėnesiais Armėnijoje protestavo tiek nusiteikusieji prieš vyriausybei, tiek ir N. Pašiniano rėmėjai. N. Pašinianas sako, kad jeigu rinkėjai palaikys jį ir jo komandą, jie „ir toliau tarnaus jiems dar geriau nei prieš tai“.

„Jeigu ne, mes perduosime valdžią tiems, kas bus išrinkti“, – sakė jis.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.