Armėnų Bažnyčia ketvirtadienį rengiasi paskelbti šventaisiais iki pusantro milijono armėnų, kurie buvo nužudyti paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais.

Kanonizacija vyks tvyrant įtampai santykiuose su Turkija dėl jos atsisakymo pripažinti armėnų žudynes genocidu.

Ceremonija, kuri taps didžiausia masine kanonizacija istorijoje, įvyks armėnams rengiantis penktadienį minėti jų tautos tragedijos 100-ąsias metines. Joms skirtuose renginiuose dalyvaus milijonai žmonių, tarp kurių bus įtakingų valstybių vadovų.

„Balandžio 23 dieną... bus aukojamos kanonizacijos mišios už Armėnų Genocido Kankinius“, – nurodė Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia, ragindama visus armėnus „su malda dalyvauti šiame istoriniame įvykyje“.

Mišios bus aukojamos ketvirtadienį vakare pagrindinėje Armėnų Bažnyčios šventovėje – Ečmiadzino katedroje. Ši IV amžiuje pastatyta šventovė, kaip manoma, yra seniausia krikščionių katedra pasaulyje ir yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

Ceremonija, kuri prasidės 13 val. Grinvičo laiku ir baigsis 19 val. 15 min. vietos (15 val. 15 min. Grinvičo) laiku, kuris simbolizuos metus, kai Pirmojo pasaulinio karo metais prasidėjo žudynės.

„Šiandienos kanonizacija suvienys visus Žemėje gyvenančius armėnus“, – sakė Huri Avetikianas (Huris Avetikianas), etninis armėnas iš Libano, dirbantis bibliotekininku, kuris atvyko į protėvių žemę dalyvauti pamaldose.

„Genocido aukų sielos šiandien galiausiai suras amžinąjį poilsį, – pažymėjo 68 metų socialinių tarnybų darbuotojas Varduhis Šanakianas. – Triumfuos aukščiausiasis teisingumas.“

Po ceremonijos, kuriai vadovaus patriarchas ir visų armėnų katolikosas Karekinas II, ims gausti armėnų bažnyčių visame pasaulyje varpai, ir tuomet visos žudynių aukos bus pagerbtos tylos minute.

Paskelbdama šventaisiais genocido aukas, „Bažnyčia tik pripažįsta tai, kas įvyko: tai – genocidas“, sakė Karekinas II prieš numatytą ceremoniją, kuri, pasak „Christian Today“, gali tapti „didžiausiomis kanonizacijos mišiomis istorijoje“.

„Armėnų Bažnyčia paskelbs kolektyvinę kankinystę visų tų, kurie buvo nužudyti dėl savo tikėjimo ir savo tėvynės“, – AFP sakė Bažnyčios atstovas spaudai tėvas Teras Vahranas.

Armėnija ir gausi armėnų diaspora pasaulyje daug dešimtmečių atkakliai siekia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915-1917 metų laikotarpiu, Osmanų imperijos pajėgų vykdytos žudynės būtų pripažintos genocidu.

Tačiau dabartinė Turkija, kuri yra Osmanų imperijos įpėdinė, griežtai atsisako tai padaryti.

Planuojama, kad penktadienį Jerevane šimtai tūkstančių žmonių su žvakutėmis rankose dalyvaus eisenoje į kalvos viršūnėje esantį memorialinį kompleksą, kur padės gėlių prie jo centre aukų atminimui liepsnojančios amžinosios ugnies.

Dėl šių žudynių Paryžiuje, Los Andžele ir kituose miestuose susiformavusios armėnų diasporos nariai taip pat rengia jų paminėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Prancūzijos kolega Francois Hollande'as (Fransua Holandas) turėtų būti tarp tų kelių pasaulio lyderių, kurie atvyksta į tragedijos 100 metinių minėjimą Armėnijoje, kai kiti stengiasi likti nuošalyje, nenorėdami gadinti santykių su Ankara.

„Rusijos pozicija buvo ir yra nuosekli ir objektyvi: masinis naikinimas etniniu pagrindu negali būti pateisinamas“, – sakė V.Putinas.

Turkija penktadienį minės šimtąsias Galipolio mūšio pradžios metines, kurios bus minimos viena diena anksčiau, nei turėtų.

Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas kaltina Ankarą, kad ši tyčia „stengiasi nukreipti pasaulio dėmesį“ nuo minėjimo Jerevane.

Armėnai tvirtina, kad mažiausiai pusantro milijonų jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos pajėgoms siekiant išnaikinti armėnus dabartinės Turkijos rytinėse teritorijose, ir reikalauja pripažinti šias žudynes genocidu.

Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta šiuos kaltinimus, argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.