- AFP ir BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Japonijai smogusio katastrofinio cunamio, nusinešusio beveik 19 tūkst. žmonių gyvybių ir sukėlusio didelę branduolinės jėgainės avariją, greito atsikūrimo ir nacionalinio atgimimo viltis temdė politinis paralyžius.
Praėjus dvejiems metams ir į valdžią atėjus naujai energingai Tokijo administracijai, kai kurie drįsta svajoti, kad nusiaubto šiaurės vakarų regiono ir visos šalies galbūt laukia geresni laikai.
Pirmadienį sukanka dveji metai nuo 9 balų žemės drebėjimo, sukėlusio milžinišką vandens sieną, artėjančią prie Tohoku regiono pakrantės, kur netrukus užgriuvusi banga nušlavė ištisus gyvenamuosius rajonus bei nuniokojo didžiulius derlingų žemės ūkio laukų plotus.
Bangos apgadino Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, esančią už 220 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo; joje sugedus aušinimo sistemoms išsilydė reaktorių šerdys. Pasklidus radioaktyviems teršalams, teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių.
Stichinė nelaimė sugriovė arba apgadino per milijoną namų.
Iš maždaug 470 tūkst. žmonių, kurie turėjo palikti savo namus per pačią katastrofą ir vėlesnėmis savaitėmis, kai prasidėjo branduolinė krizė, daugiau nei 315 tūkst. tebegyvena laikinuose būstuose, daugelis - niūriuose socialiniuose butuose.
Tačiau viltys, kad milžiniškos lėšos infrastruktūrai padės vėl atsistoti ant kojų nukentėjusiam regionui ir nacionalinei ekonomikai, ilgiau nei dešimtmetį vargintai augimą slopinančios defliacijos, nepasiteisino.
Dauguma griuvėsių išgabenta iš pajūrio gyvenviečių gatvių, tačiau daugybė nuolaužų tebeguli parkuose ir tuščiuose sklypuose, tapdamos niūriu paminklu didžiausiai po Antrojo pasaulinio karo Japoniją ištikusiai krizei.
Po 2011 metų kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo buvo užregistruota beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių, iš kurių 736 buvo stipresni nei penkių balų. Kai kurie drebino žemę Fukušimoje, kur iki šiol nėra nuolatinių priemonių užtikrinti pažeistų reaktorių saugumui.
Daugelyje vietų atstatymo darbai įstrigo - kai kuriais atvejais dėl ginčų tarp vietos ir nacionalinės vyriausybės arba bendruomenių neapsisprendimo - ar statyti namus toje pačioje vietoje, ar persikelti aukščiau.
Tačiau pernai gruodį į premjero postą atėjo Shinzo Abe (Šindzas Abė), žadantis didelio masto investicijų programas, kuriomis siekiama paspartinti atstatymą ir suteikti postūmį nacionalinei ekonomikai.
Sh.Abe siūlomos drąsios ir agresyvios stimuliavimo priemonės vertinamos prieštaringai - oponentai kritikuoja biudžeto išlaidas iš skolintų lėšų.
Tačiau jo politika žymi drastišką pokytį, lyginant su Sh.Abe pirmtakais, kuriuos daugelis kaltino aiškios krypties neturėjimu. Ankstesniems premjerams teko kovoti dėl smunkančio populiarumo ir mėginti suvaldyti nedrausmingus bei susiskaldžiusius Tokijo politikus.
„Pastatysime Tohoku, kuriame jaunų žmonių širdis galės pripildyti viltis“, - Sh.Abe neseniai sakė vienoje politinėje kalboje.
Ijitatės miestelio, esančio už 40 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, meras Norio Kanno (Norijas Kanas) sakė, kad jis ir kiti vietos lyderiai deda dideles viltis į naująją vyriausybę.
„Sakoma, kad Japonijoje nebus jokio atsigavimo, kol nebus atstatyta Fukušima“, - teigė N.Kanno, kurio gyvenvietė nukentėjo nuo radioaktyviosios taršos, dėl kurios teko evakuoti 6 000 gyventojų.
Kai kurias Tohoku vietas jau pasiekė vyriausybės lėšos, skirtos atstatymo projektams, tapusiems aukso gysla ekonomikai ir statybos sektoriui, nes vartotojai, kuriems po viską nušlavusio cunamio tenka kurti gyvenimą iš naujo, tenka pirkti visokiausius dalykus - pradedant šaldytuvais, baigiant automobiliais.
Tačiau daugelis cunamio nuniokotos gyvenvietės virto apgriuvusiais ankstesnio gyvenimo vaiduokliais, o jų gyventojai blaškosi tarp troškimo užsitikrinti saugumą ir noro susigrąžinti protėvių žemes.
Daug jaunimo palieka nukentėjusį regioną, ypač branduolinės krizės paženklintą Fukušimos prefektūrą, kurios ekonomika stringa. Kai kurie palieka savo tėvus, tikėdamiesi kada nors sugrįžti.
Tuo tarpu Japonija tebesvarsto, kaip turėtų aprūpinti energija savo didžiulę ekonomiką, visuomenei nesutariant, ar atomine energetika vėl galima pasitikėti.
Tik du iš 50 komercinių reaktorių buvo paleisti iš naujo, nustačius griežtus saugumo reikalavimus, o kiti dėl politinio nervingumo lieka išjungti.
Tačiau kol kas nėra jokių gyvybingų alternatyvų; į valdžią atėjus tvirtai branduolinę energetiką palaikančiam premjerui, daugelis apžvalgininkų sako, kad tik laiko klausimas, kada dalis reaktorių vėl bus įjungti.
Nors inžinieriai teigia, kad apgadinti Fukušimos reaktoriai nebeskleidžia radioaktyvių teršalų, ekspertai mano, kad šios jėgainės visiškam uždarymui gali prireikti iki 40 metų.
Nacionalinio transliuotojo NHK atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. respondentų, gyvenančių ne katastrofos zonoje, prisiminimai apie didžiausią Japonijoje pokario katastrofą pradeda blėsti.
Tačiau merui N.Kanno prieš dvejus metus paliktos žaizdos tebeatrodo naujos.
„Visi galvoja: “Mums nereikėtų pinigų, jeigu padėtis vėl staiga pasidarytų tokia pati kaip buvo anksčiau, - sakė jis. - Tačiau taip niekada nenutiks."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liepos 7-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 7-oji, sekmadienis, 27 savaitė. ...
-
Salvadoro prezidentas grasina susidorojimu tiems, kurie kels maisto kainas2
Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė), garsėjantis griežtu susidorojimu su gatvės gaujomis, pagrasino, kad panašią taktiką taikys ir prieš kainų kėlėjus. ...
-
Pagrindiniam Milano tarptautiniam oro uostui bus suteiktas S. Berlusconio vardas2
Pagrindiniam šiaurės Italijos Milano miesto tarptautiniam oro uostui nuspręsta suteikti pernai mirusio buvusio premjero ir žiniasklaidos magnato Silvio Berlusconio vardą. ...
-
Vokietijos kariuomenė palieka oro pajėgų bazę Nigeryje7
Nutrūkus deryboms su Nigerį valdančia chunta, Vokietijos kariuomenė iki rugpjūčio 31-osios nutrauks operacijas savo oro pajėgų bazėje šioje Sahelio šalyje, šeštadienį pranešė Vokietijos gynybos ministerija. ...
-
M. Le Pen prieštarauja ilgojo nuotolio raketų perdavimui Ukrainai
Jeigu „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) turės balsą Prancūzijos vyriausybėje po įvykusių parlamento rinkimų, jis neleis Ukrainai naudoti Prancūzijoje gaminamų ilgojo nuotolio ginklų ginantis nuo Rusijos. Tai pareiškė šios ...
-
Į Baltarusiją atvyko Kinijos kariškiai4
Šeštadienį į Baltarusiją dalyvauti bendrose pratybose atvyko Kinijos kariškiai, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimu. ...
-
Apklausos Prancūzijoje: M. Le Pen partija pirmauja, bet yra toli iki absoliučios daugumos1
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti abso...
-
Irano prezidento rinkimus laimėjo reformistas M. Pezeshkianas
Irano reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) šeštadienį laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą prieš ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedą Jalili (Saidą Džalilį), pranešė Vidaus reikal...
-
Naujasis JK premjeras pažadėjo tvirtą britų paramą Ukrainai
Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) penktadienį Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pareiškė, kad JK parama Ukrainai kare su Rusija yra nepajudinama. Tokius žodžius i&scar...
-
J. Bideno interviu: debatuose jaučiausi siaubingai4
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį transliuotame interviu televizijai mėgino atremti klausimus apie savo psichinę būklę ir galimybes būti išrinktam, taip norėdamas padėti tašką po prasto pasirodymo d...