Lietuva gali pasisemti iš savo sąjungininkės NATO ir Europos Sąjungoje Slovakijos „karštos“ patirties pereinant prie profesionalios kariuomenės.

Tai BNS vakar sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus po susitikimų su Vilniuje viešinčiu Slovakijos kariuomenės vadu generolu Liubomiru Buliku.

„Slovakijos kariuomenė nuo 2006 metų sausio 1 dienos - visiškai profesionali. Su Slovakijos kariuomenės vadu daug kalbėjomės apie Lietuvos šioje srityje laukiančius iššūkius, slovakų nueitą kelią, padarytas klaidas ir išmoktas pamokas“, - sakė V.Tutkus.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado, su kolega iš Slovakijos taip pat aptarti pasiruošimai bendram būsimam budėjimui Europos Sąjungos Greitojo reagavimo pajėgose.

Kaip žinoma, Lietuva ir Slovakija dalyvauja kartu su Lenkija, Vokietija bei Latvija kuriamoje bendroje Europos Sąjungos kovinėje grupėje.

Numatyta, kad pasiekusi parengties lygį ši kovinė grupė budės Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgose 2010 metų pirmą pusmetį.

Lietuva taip pat planuoja bendrame su Latvija ir Estija sausumos pajėgų batalione 2010 metų pirmąjį pusmetį budėti ir NATO Reagavimo pajėgose.

Pernai Lietuvos visuomenėje ir tarp politikų buvo inicijuotos diskusijos dėl perėjimo prie profesionalios kariuomenės.

Kaip rodo 2007-ųjų pradžioje BNS užsakymu atlikta reprezentatyvi sociologinė apklausa, daugiau kaip du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos kariuomenės profesionalizavimą.

Paklausti, už kurį kariuomenės modelį pasisako, vykstant diskusijoms dėl kariuomenės ateities, 68,4 proc. respondentų atsakė remią visiškai profesionalios kariuomenės modelį.

Dabartinį modelį, kai kariuomenė sudaryta tiek iš profesinės karo tarnybos, tiek iš privalomosios tarnybos karių, remia 27,2 proc. apklaustųjų. Nežinojo atsakymo 4,4 proc. respondentų.

2006 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius buvo 18 250 karių, iš jų privalomosios tarnybos karių - 3210.

Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.

2006-aisiais šauktinių atsisakė kaimynė Latvija, nuo šių metų pradžios jų atsisakė Rumunija, iki 2010 metų pabaigos atsisakys Bulgarija, 2011 metų pabaigos - Lenkija.