Kova dėl ketvirtosios A.Merkel vyriausybės sudėties gali paveikti Berlyno politiką įvairiausiais klausimais, pradedant imigracija bei santykiais su Rusija ir baigiant klimatu.

„Koalicijos kūrimo procesas bus daug įdomesnis nei patys rinkimai, nes yra daug įmanomų koalicijų (variantų)“, – teigė politologas Oskaras Niedermayeris (Oskaras Nydermajeris). Jo manymu, tai „sukels sunkumų“.

A.Merkel konservatorių CDU/CSU blokui paramą visuomenės apklausose reiškia nemažai rinkėjų, tačiau to nepakanka, kad jis galėtų vadovauti šaliai be jokių koalicijos partnerių. Dėl to dabar daugiausiai dėmesio skiriama mažesnėms partijoms.

Kyla klausimas, ar Vokietijoje išliks pastaruosius ketverius metus veikusi „didžioji koalicija“, kur jaunesniąja CDU/CSU partnere buvo centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuriai vadovauja pagrindinis A.Merkel konkurentas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas).

O galbūt kanclerės komanda susivienys su viena iš mažesniųjų partijų – besitikinčia sugrįžti į parlamentą po 2013-aisiais patirtos nesėkmės liberalia, verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP) arba kairuoliškais žaliaisiais?

Neatmetama galimybė, kad CDU/CSU reikės ir FDP, ir žaliųjų palaikymo; tokiu atveju būtų suformuota vadinamoji „Jamaikos koalicija“: juodieji CDU, geltonieji FDP ir žalieji.

Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo politikos analitikas Timo Lochocki (Timas Lochokis) sakė, kad kol kas neaišku, kiek mažesnių partijų A.Merkel prireiks suformuoti valdančiąją koaliciją.

„Kadangi nuomonės apklausų statistinė paklaida yra 2,5-3 proc., A.Merkel CDU teoriškai gali gauti 41 proc. (balsų), taigi jai reikėtų tik dar vienos nedidelės partijos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Kadangi mažoms partijoms prognozuojamas svarbus vaidmuo šalies politikoje, neapsisprendę rinkėjai gali smarkiai pakeisti situaciją, teigė T.Lochocki. Jo teigimu, rinkimai „yra daug mažiau nuspėjami nei atrodo dabar“.

„Didžioji koalicija“

Vis dėlto nauja didžioji koalicija, Vokietijoje sutrumpintai vadinama „GroKo“ (Grosse Koalition), garantuotų A.Merkel stabilumą, nes tokiu atveju parlamente ji garantuotai turėtų daugumą.

Tačiau SPD abejingai vertina perspektyvas likti A.Merkel koalicijoje, nes jaunesniosios partnerės vaidmuo smarkiai sumažino partijos populiarumą.

Nors abi pusės sutaria dėl pagrindinių politikos klausimų, SPD prarado nemažai rinkėjų palaikymo, nes partijai nepavyko sužibėti „Mutti“ (mamytės) A.Merkel šešėlyje.

Be kita ko, daugėja būgštavimų, kad glaudi centristų partnerystė atima iš Vokietijos realią opoziciją, todėl nemažai nusivylusių rinkėjų renkasi palaikyti kraštutinių pažiūrų partijas.

Dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurių šalininkai mėgsta skanduoti, kad „Merkel privalo išeiti“, veikiausiai pirmąkart pateks į šalies parlamentą, tačiau kitos partijos jau atsiribojo nuo šio judėjimo dėl jo skelbiamų antiimigrantiškų pažiūrų.

Tačiau kurie politologai mano, kad kitų partijų nepalaikymas AfD, save laikančiai prieš isteblišmentą nukreipta jėga, išeis tik į naudą.

„Jei A.Merkel suformuos naują aljansą su SPD, esama grėsmės, kad per artimiausius ketverius metus išaugs dešiniosios (politinės jėgos), o ten esanti AfD jau smarkiai stiprėja“, – perspėjo savaitraštis „Die Zeit“.

„Niekas su niekuo“

Dauguma vokiečių gana skeptiškai vertina dar vienos „GroKo“ galimybę. Tik 16 proc. rinkėjų palankiai vertintų didžiųjų partijų koaliciją, rodo dienraščio „Bild“ atliktos apklausos rezultatai.

18 proc. respondentų sakė, kad norėtų, jog valdančiąją koaliciją sudarytų CDU/CSU ir FDP.

Tačiau dabar rinkėjų apklausos rodo, kad tokia koalicija sunkiai surinktų daugumą, todėl ji veikiausiai nebūtų labai stabili.

FDP laikoma tradicine konservatyviosios CDU partnere, o A.Merkel sąjungininkai CSU negailėjo jos lyderiui Christianui Lindneriui (Kristianui Lindneriui) pagyrų už raginimą „pertvarkyti“ šalies migracijos politiką.

Tačiau aljansas Laisvąjai demokratų partijai gali nebūti naudingas, nes „savo rinkėjams bus sunku pasakyti, kad jie pradėjo (veiklą) kaip antiisteblišmento partija, bet jungiasi prie vyriausybės“, sakė politologas T.Lochocki.

Kita vertus, jei „Jamaikos koalicijai“ prireiks žaliųjų palaikymo, Vokietijoje gali susiformuoti nevieninga vyriausybė, nes trijų partijų pozicijos tam tikrais klausimais yra visiškai skirtingos.

Pavyzdžiui, FDP palaiko griežtą migracijos politiką ir kritikuoja vėjo jėgaines, o žaliųjų pozicija šiuo atžvilgiu yra visai kitokia.

Žalieji savo ruožtu susiremtų su konservatoriais CSU, kurie remia skandalų krečiamą Vokietijos automobilių pramonę.

„Atrodo, kad jų šūkis bus „Niekas su niekuo“, – rašė savaitraštis „Spiegel“.

Leidinys pažymi, kad partijų pozicijos dabar yra daugiausia taktinės, nes pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje politikai mėgina užsitikrinti teisę „priklausyti bet kokiai vyriausybei“.