Euro kursas, penktadienio vakare siekęs 1,1144 JAV dolerio, pirmadienio ryte paūgėjo iki 1,1149 JAV dolerio.

Jenos atžvilgiu Europos valiutos kursas smuktelėjo nuo 117,44 iki 117,38 jenos. O JAV doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo nuo 105,39 iki 105,29 jenos.

Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, paūgėjo 0,03 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, paaugo 0,12 procento.

Kinijos vyriausybė dėl Vašingtono veiksmų nusprendė nustatyti papildomus importo muitus 75 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms. Naujieji muitai bus įvesti dviem etapais – nuo šių metų rugsėjo 1 dienos ir nuo gruodžio 15-osios.

Be to, Pekinas nusprendė nuo kito mėnesio nustatyti 5 proc. muitą iš Jungtinių Valstijų importuojamai naftai. Importo muitas amerikietiškam „juodajam auksui“ bus įvestas pirmą kartą.

Sausio–gegužės mėnesiais Kinija tarp didžiausių amerikietiškos naftos pirkėjų užėmė devintą vietą. Tuo tarpu dar 2018 metų viduryje šalis buvo didžiausia JAV naftos importuotoja.

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dėl tokių Pekino veiksmų nusprendė jau galiojančius importo muitus 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms nuo spalio 1 dienos padidinti nuo 25 iki 30 procentų.

Be to, naujasis muitas 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, kurį planuojama įvesti rugsėjo 1 dieną, sudarys ne 10, o 15 procentų.

D. Trumpas taip pat paragino JAV bendroves iškelti gamybą iš Kinijos.

Tuo tarpu Kinijos vicepremjeras Liu He (Liu Hė) pirmadienį  paragino JAV ir Kinijos nesutarimus dėl prekybos spręsti taikiose ir ramiose derybose, pranešė kinų laikraštis „Chongqing Morning Post“.

„Ryžtingai pasisakome prieš prekybos karo eskalavimą“, – pareiškė Kinijos derybininkų delegacijai vadovaujantis pareigūnas ir pridūrė, jog tai yra „nepalanku Kinijai, Jungtinėms Valstijoms ir viso pasaulio žmonių interesams“.

Tuo tarpu Kinijos žiniasklaida pirmadienį griežtai sukritikavo D. Trumpo planus.

Pavyzdžiui, anglų kalba leidžiamas laikraštis „The China Daily“ redakcijos straipsnyje įspėjo, jog Vašingtonui „niekada nebus leista perimti Kinijos likimo kontrolės“.

O leidinys „The Global Times“ parašė, kad JAV bendrovėms Kinijos rinkos netektis prilygtų savižudybei.