Vokietija gruodį sutiko dislokuoti Indžirliko bazėje Turkijos pietuose žvalgybos lėktuvų „Tornado“ ir degalų papildymo ore lėktuvų. Šie ištekliai buvo Berlyno indėlis JAV vadovaujamoje daugiašalėje koalicijoje, kovojančioje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir Irake.

Šiuo metu Indžirlike yra apie 240 vokiečių karių.

Vis dėlto Turkija ne kartą atsisakė leisti vokiečių politikams aplankyti Indžirlike dislokuotus karius, todėl Vokietijos valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Socialdemokratų partija (SPD) – pareikalavo, kad Berlynas išvestų savo kontingentą iš šios bazės.

Vokietijos kariuomenė yra pavaldi parlamentui, todėl įstatymų leidėjai gali spręsti, kur turi būti dislokuojamos pajėgos.

Vokietijos mandatas laikyti savo pajėgas Indžirlike galioja iki šių metų pabaigos, o SPD pagrasino blokuoti pastangas jį pratęsti.

„Jeigu nebeįmanoma aplankyti mūsų karių, tuomet klausimas dėl mandato pratęsimo nesvarstytinas“, – „Der Spiegel“ sakė SPD gynybos ekspertas Raineris Arnoldas.

Leidinys taip pat nurodė, kad Gynybos ministerija svarsto, ar dabar Turkijoje laikomas kontingentas galėtų būti perkeltas į Jordaniją arba Kiprą, bet neįvardijo šios informacijos šaltinių.

Įtampa tarp Turkijos ir Berlyno padidėjo, kai Vokietijos parlamentas nutarė įvardyti genocidu per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykdytas armėnų žudynes. Ankara savo ruožtu pagrasino nebevykdyti šių metų kovą su Europos Sąjunga sudaryto susitarimo dėl pastangų stabdyti migraciją į Bendriją.

Berlynas taip pat supykdė Ankarą, kritikuodamas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) griežtus veiksmus po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti karinio perversmo. Triuškindama įtariamus sąmokslininkus Ankara suėmė daugiau kaip 40 tūkst. valstybės tarnautojų.