Politinis paralyžius

Korupcija, politinių partijų ir aukščiausių politinių veikėjų rietenos, konfliktas Donbase ir skeptiški balsai iš Vakarų parklupdė Ukrainą ant kelių.

Praėjo dveji metai po vadinamosios Maidano revoliucijos, kai buvo nuverstas tuometis Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius, o naujieji politikai pažadėjo, kad nuo šiol viskas bus kitaip.

Deja, situacija antrojoje didžiausioje pagal plotą Europos šalyje šiuos dvejus metus tik blogėjo.

Šią savaitę Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje eilinį sykį mojuota kumščiais – suirutė šalyje kilo po to, kai 41 metų buvęs bankininkas Arsenijus Jaceniukas, prieš porą metų žadėjęs transformuoti Ukrainą į europietišką valstybę, pripažino, kad jam atėjo laikas pasitraukti iš ministro kabineto vadovo posto, nes nieko doro nuveikti nepavyko.

A.Jaceniuko įkurtos Liaudies fronto partijos populiarumą, kuris šiuo metu tesiekia vos 2 proc., nusmukdė visuomenės nusivylimas ir nesugebėjimas rasti kompromiso su kitomis politinėmis jėgomis.

Karingais pareiškimais pagarsėjęs premjeras ne tik neįgyvendino pažadų pažaboti giliai įsišaknijusią korupciją Ukrainoje, didžiulę oligarchų politinę įtaką, kuo magnatai mėgavosi nuo pat Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo, bet ir įsivėlė į kovas dėl įtakos su anksčiau bent jau viešai toje pačioje barikadų pusėje stovėjusiu šalies vadovu Petro Porošenka ir jo artimiausia aplinka.

A.Jaceniukas sulaukė kaltinimų dirbant išvien su oligarchais,  jam buvo mesti įtarimai korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia bei t.t.

Tiesa, labiausiai premjero populiarumui pakenkė gilėjanti Ukrainos finansų ir ekonomikos krizė, nuskurdinusi daugelį šalies gyventojų ir faktiškai beveik privedusi šalį prie bankroto.

Ukrainos ekonomika ir iki Maidano revoliucijos šlubavo, o konfliktas Donbase ne tik atėmė iš šalies jos ekonomikos varikliu vadinamą rytinį regioną, bet ir paskatino vyriausybę mesti milžiniškus išteklius tam karui, kurio Kijevas taip ir nelaimėjo.

Tiesa, A.Jaceniukas laikėsi iš paskutiniųjų. Prieš kurį laiką jis net laimėjo pasitikėjimo balsavimą Aukščiausiojoje Radoje, nors politinei situacijai Ukrainoje stabilizuoti šio pasiekimo nepakako. Priešingai, krizė tik dar labiau paaštrėjo, nes po balsavimo dvi partijos, tarp jų – buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko blokas, pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, tad A.Jaceniuko vadovaujama vyriausybė buvo priversta kliautis tik mažuma parlamente.

Ko gero, paskutinis smūgis A.Jaceniuko vyriausybei buvo referendumas Nyderlanduose.

Rinkėjai Olandijoje įtikinamai atmetė ES susitarimą su Ukraina, kuris po to faktiškai pakibo ant plauko.

Politinės diskusijos

A.Jaceniuko sprendimas trauktis iš premjero pareigų sukėlė didžiausią politinę krizę Ukrainoje nuo pat buvusio šalies prezidento V.Janukovyčiaus nuvertimo.

Aukščiausiojoje Radoje šį antradienį turėjo vykti balsavimas dėl to, ar patenkinti A.Jaceniuko prašymą palikti ministrų kabineto vadovo pareigas. Bet tas posėdis buvo atidėtas, nes nebuvo rastas kompromisas dėl to, kas pakeis karingąjį premjerą.

Aukščiausiojoje Radoje neišvengta ir apsistumdymų. Vienas parlamentaras pabandė nustumti A.Jaceniuką nuo pakylos, kai šis kalbėjo. Netrukus į konfliktą įsikišo kiti Rados nariai. Kilo muštynės.

Tiesa, tai – Ukrainos politinio gyvenimo kasdienybė.

Sklido kalbos, kad naujuoju šalies premjeru bus paskirtas P.Porošenkos statytiniu vadinamas 38 metų Volodymyras Hroismanas. Šis veikėjas pagarsėjo kaip kompromisų ieškotojas ir koalicijų formuotojas, kai vadovavo Aukščiausiajai Radai.

Tad, kaip galvota, jam galbūt pavyktų rasti bendrą kalbą tarp skirtingas pozicijas užimančių politinių jėgų parlamente bei, kas svarbiausia, už jų stovinčių įtakingų oligarchų, kurių reikšmė politinėje Ukrainos virtuvėje – labai didelė.

Vis dėlto net ir kompromisų meistru vadinamas politikas iš pradžių pabūgo karštos ministro pirmininko kėdės.

Prieš antradienio balsavimą V.Hroismanas netikėtai pareiškė, esą nesutiks užimti premjero posto, nes, formuojant komandą, su kuria reikėtų dirbti, radosi gilių nesutarimų...

Nors prieš tai dievagojosi, esą būdamas premjeru dirbtų 24 val. per parą.

Žiniasklaida tvirtino, kad V.Hroismanas atsisakė dirbti su kai kuriais siūlomais į vyriausybę veikėjais, kadangi jų pažiūros neatitinka planuojamos vyriausybės programos, orientuotos į reformas ir įsipareigojimą tęsti griežto taupymo politiką – tai Kijevas pažadėjo padaryti pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą 17,5 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo paketą.

Galiausiai po įtemptų derybų naktį iš antradienio į trečiadienį V.Hroismanas vis dėlto sutiko vadovauti ministrų kabinetui teigdamas, kad buvo rastas kompromisas dėl vyriausybės sudėties.

"Pasiekėme priimtiną vyriausybės formatą, kuris leis išeiti iš krizės, kurioje dabar esame", – aiškino V.Hroismanas.

Bet jis pabrėžė, kad būsimai vyriausybei, mėginsiančiai išvesti Ukrainą iš sunkios padėties, bus reikalingas didelis koalicijos frakcijų, tarp jų ne tik prezidento P.Porošenkos partijos, tačiau ir atsistatydinusio premjero A.Jaceniuko Liaudies fronto, palaikymas.

Kol Ukrainoje nėra stabilios vyriausybės, TVF negali pervesti gyvybiškai svarbių lėšų šalies finansams palaikyti. Tikimasi, kad ši problema, suformavus naująjį ministrų kabinetą, bus išspręsta.

Prezidentas telkia galią?

Kai kurie Vakarų analitikai nuogąstauja, kad Ukrainos vadovas P.Porošenka telkia politinę galią savo ir artimiausios aplinkos rankose.

"Porošenka tuoj perims visą vyriausybės kontrolę. Jis taip pat siaurina savo politinę atramą, – vienoje ataskaitoje rašė Andersas Aslundas iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusio tarptautinių reikalų instituto "Atlantic Council". – V.Hroismanas yra aiškiai pavaldus Porošenkai."

Tiesa, A.Jaceniuko ir P.Porošenkos vadovaujamos partijos vis dar dominuoja valdančiojoje koalicijoje, tačiau, pasak analitikų, V.Hroismano paskyrimas aiškiai įtvirtina Porošenkos bloko pozicijas, o A.Jaceniukas, ko gero, bus išstumtas į politikos paribius.

Kita vertus, tiek A.Jaceniukui, tiek P.Porošenkai šios vyriausybės suformavimas leis išvengti pirmalaikių Aukščiausiosios Rados rinkimų, kurie, bent jau kaip rodo apklausos, jiems būtų nesėkmingi.

Dauguma ukrainiečių labai nusivylę Kijevo politikais, kurie nieko nenuveikė per pastaruosius dvejus metus.

"Laikas baigiasi, o ukrainiečių kantrybė senka. Ir tai gali būti pavojinga", – teigė 46 metų vairuotojas Petro Ševčenka, dalyvavęs Maidano protestuose. Vėliau jis dalyvaudavo pavieniuose piketuose prie prezidentūros, kur buvo deginamos padangos, taip norint priminti tuos protestus ir duotus pažadus.