D. Trumpas, 79-erių metų respublikonas prezidentas, pabrėžė, kad Ch. Kirkas buvo „atsidavęs vyras, tėvas, sūnus, krikščionis ir patriotas“, o nužudytas buvo neva dėl to, kad „pasisakė už laisvę ir teisingumą, už Dievą ir valstybę, už logiką ir sveiką protą“.

Ch. Kirko atminimo ceremonija susilaukė daug dėmesio ir buvo itin saugoma. Joje dalyvavo aukščiausio rango prezidento administracijos pareigūnai ir dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kurios JAV žiniasklaidos priemonės tai prilygino su valstybinėmis laidotuvėmis.

Prieš tai, kai žodį tarė D. Trumpas, kalbas sakė viceprezidentas JD Vance‘as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.

Taip pat pasisakė dešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos atstovas Tuckeris Carlsonas, prezidento administracijos vadovė Susie Wiles ir Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard.

Atminimo renginį suorganizavo „Turning Point USA“, Ch. Kirko įkurtas įtakingas politinis jaunimo judėjimas, kuriam dabar vadovauja jo našlė Erika Kirk, taip pat kalbėjusi renginyje.

„Aš atleidžiu tam jaunam žmogui“, – E. Kirk teigė apie įtariamąjį jos vyro žudiką, 22-ejų Tylerį Robinsoną.

Minia į tokį pareiškimą reagavo audringais plojimais.

Teisėsauga T. Robinsonui pareiškė įtarimus dėl nužudymo ir sieks mirties bausmės.

Renginio metu D. Trumpas sėdėjo šalia savo rėmėjo, milijardieriaus verslininko Elono Musko. Abu jie šnekučiavosi, nors JAV vyriausybės efektyvumo departamentui vadovavęs E. Muskas skandalingai pasitraukė iš Baltųjų rūmų.

Tūkstančiai žmonių daug valandų rikiavosi eilėse laukdami renginio pradžios ir tikėdamiesi patekti į 63 tūkst. vietų amerikietiško futbolo stadioną, kur vyko atsisveikinimas su Ch. Kirku, jaunąją respublikonų žvaigžde ir artimu prezidento sąjungininku, kurio darbas su rinkėjais siejamas su D. Trumpo pergale prezidento rinkimuose 2024 m.

„Be abejo manau, kad jis Kristaus kankinys“, – apie Ch. Kirką sakė 44-erių Monica Mirelez, moteris iš Teksaso valstijos, kuri važiavo 12 valandą į atsisveikinimo ceremoniją.

Jeremy Schlotmanas, 21-erių biologijos studentas, sakė, kad Ch. Kirko pavyzdys jį padrąsino išsakyti nuomonę apie savo pažiūras universitete.

„Pavyzdžiui, manau, kad vyrais gimę žmonės neturėtų varžytis moterų sporte. Tačiau per daug bijojau apie tai garsiai kalbėti“, – sakė jis.

Nužudymas dėl „neapykantos“

Ch. Kirkas, kuriam buvo 31-eri, mirė po šūvio į kaklą rugsėjo 10 d. Jutos valstijoje, kur dalyvavo savo organizuotuose debatuose viename iš universitetų. Įtariamasis buvo sulaikytas po 33 valandas trukusios paieškos.

Ši žmogžudystė dar labiau pakurstė ir taip aštrų politinį susiskaldymą JAV, kuris kartais virsta smurtu.

Pasak teisėsaugos, įtariamasis Ch. Kirką nušovė nes teigė, kad pastarasis skatino neapykantą – jis buvo aršus translyčių žmonių, musulmonų ir kitų kritikas.

Ch. Kirkas naudojosi socialiniais tinklais, kur turėjo milijonus sekėjų, taip pat didžiule savo tinklalaidės auditorija ir pasirodymais universitetuose siekdamas didinti D. Trumpo populiarumą tarp jaunų rinkėjų ir propaguoti nacionalistinę, krikščionišką politinę ideologiją.

Dar iki nustatant ir suimant įtariamąjį žudiką D. Trumpas apibūdino Ch. Kirką kaip „kankinį už tiesą ir laisvę“, o dėl jo mirties kaltino „radikalios kairės“ retoriką.

Trumpo kova su „terorizmu“

Po žmogžudystės Baltieji rūmai paskelbė griežtai kovosiantys su kairiųjų pažiūrų „teroristais“ Jungtinėse Valstijose.

D. Trumpas pareiškė, kad „Antifa“ – antifašistinis judėjimas, kuriam priskiriamos kairiųjų pažiūrų grupės – bus paskelbta teroristine organizacija. Tai jis planavo dar savo pirmosios kadencijos metu.

Sekmadienį prezidentas žadėjo, kad jo administracija imsis veiksmų prieš tariamą kairiųjų pažiūrų asmenų „tinklą“, kurį kaltino dėl smurto.

Žinomo vedėjo Jimmy Kimmelio pokalbių laida buvo pašalinta iš eterio po to, kai valdžia pagrasino panaikinti televizijos licencijas už J. Kimmelio neva nederamus komentarus apie Ch. Kirko nužudymą.

D. Trumpo kritikai dėl to sunerimo ir įspėja, kad dešiniųjų valdomi Baltieji rūmai gali bandyti nutildyti prezidentui nepritariančius žmones. Prezidento administracija jau anksčiau pakeitė socialinio teisingumo politiką ir ėmėsi griežtų veiksmų prieš migraciją, o dėl to kilo banga skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų.