Tinklalapio "WikiLeaks" paviešinti JAV diplomatijos duomenys toliau kelią audrą visame pasaulyje.

JAV branduolinės bazės

"WikiLeaks" paviešinta konfidenciali diplomatinė informacija rodo, kad JAV branduolinių ginklų yra Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, pranešė Briuselio naujienų svetainė "EUobserver".

Seniai buvo numanoma, kad Amerika laiko branduolinius ginklus šiose keturiose NATO šalyse, taip pat Italijoje, tačiau nei jų vyriausybės, nei Aljansas šio fakto nėra oficialiai patvirtinę arba paneigę.

Sekmadienio vakarą pradėta skelbti medžiaga pirmąkart patvirtino šią prielaidą ir nutraukė dešimtmečius trukusį atsargų diplomatinį išsisukinėjimą.

Viename pranešime JAV ambasadorius Vokietijoje Philipas Murphy mini galimybę išgabenti Amerikos branduolinius ginklus iš Vokietijos, taip pat galbūt iš Nyderlandų ir Belgijos. Šioje žinutėje taip pat patvirtinamas JAV branduolinių ginklų dislokavimas Turkijoje.

Kinijos išdavystė

Dar viena sensacija, kurią atskleidė "WikiLeaks", susijusi su Azija. Paskelbti konfidencialūs JAV diplomatiniai dokumentai rodo, kad Kinija, kuri seniai laikoma Šiaurės Korėjos gynėja, vis labiau abejoja dėl savo įtakos šiai valstybei ir palaikytų abiejų Korėjos pusiasalio šalių suvienijimą, jeigu žlugtų Pchenjano režimas.

Pernai per vienus darbinius pietus Kinijos ambasadorius Kazachstane atskleidė, kad Pekinas laiko Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą "keliančia didelį nerimą". Ambasadorius Cheng Guopingas sakė, "kad Kinija ilgainiui tikisi taikaus Korėjos suvienijimo, tačiau jis numato, kad artimiausiu laiku šios dvi šalys išliks atskiros", nurodoma "WikiLeaks" nutekintame ir britų dienraščio "The Guardian" paskelbtame diplomatinio susirašinėjimo dokumente.

JAV dienraščio "The New York Times" paskelbtame kitame dokumente cituojamas vienas Kinijos pareigūnas, kurio vardas buvo ištrintas. Pasak jo, Pekinas mano, kad Šiaurės Korėja "per toli nuėjo", kai susprogdino antrą atominį užtaisą ir paleido vieną balistinę raketą.

Taikytas net šantažas

"The New York Times" taip pat pranešė, kad kai kurie "WikiLeaks" dokumentai iš tikrųjų rodo JAV Valstybės departamento darbo trūkumus.

"Administracija pasijuto nejaukiai dėl dokumentų, rodančių, kaip buvo sprendžiamas klausimas išsiųsti į užsienį buvusius Gvantanamo kalinius", – pranešė dienraštis.

Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog Vašingtonas kartą pranešė Slovėnijos valdžiai, kad jai bus galima surengti susitikimą su Baracku Obama tik mainais į sutikimą priimti savo teritorijoje vieną buvusių Gvantanamo kalinių. Be to, straipsnyje kritikuojamas Valstybės departamento sprendimas skirti kai kuriems diplomatas užduotis, kurias dažniausiai atlieka žvalgybininkai.

Nėra to bloga

Kita vertus, tame pačiame "The New York Times" straipsnyje teigiama ir tai, kad Amerikos diplomatinio susirašinėjimo paskelbimas tinklalapyje "Wikileaks" išaiškino ne tik JAV diplomatijos trūkumus, bet ir daugelį pranašumų.

"Po anksčiau pasirodžiusių pranešimų apie daugybę George'o W.Busho administracijos piktnaudžiavimo atvejų, pirmiausia – žmonių kankinimą ir grobimą, paaiškėjo, kad B.Obamos diplomatinė mašina dirba teisingai, o kartais net rodo aukštą meistriškumą", – sakoma straipsnyje.

"Geriausias to pavyzdys – su Iranu susijusių klausimų sprendimas. Paskelbti dokumentai rodo, kad JAV administraciją spaudė ir Izraelis, ir arabų šalys, kurios ragino smogti įspėjamąjį smūgį Irano branduolinei programai. Bet Vašingtonas išmintingai pasielgė, nepasiduodamas spaudimui ir drauge nusprendęs siekti, kad būtų sugriežtintos sankcijos Iranui", – pabrėžė "The New York Times".

Be to, dokumentai, paskelbti tinklalapyje "Wikileaks", taip pat parodė, kaip B.Obamos administracija pasistengė, kad būtų įvestos naujos sankcijos Teheranui. Norėdamas užsitikrinti Kinijos paramą, Vašingtonas pasiekė, kad Saudo Arabija pažadėtų be pertrūkių tiekti Kinijai naftą. O siekiant gauti Rusijos paramą, buvo nuspręsta pakeisti nuo G.W.Busho laikų likusį priešraketinės gynybos planą kitu projektu, kuris Maskvai atrodo ne toks pavojingas.

Pasmerkė visi

Vašingtono sąjungininkės ir priešininkės užsipuolė tinklalapį "WikiLeaks": vienos jų piktinosi, kad tokios medžiagos paskelbimas pakenkė diplomatijai, o kitos pareiškė, kad ji visiškai bevertė.

"Visa tai susilpnins pasaulio diplomatiją. Susilpnins visą diplomatiją apskritai, bet pirmiausia ir labiausiai – Amerikos diplomatiją", – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, minimas daugumoje diplomatinio susirašinėjimo pranešimų, kuriuos paviešino "WikiLeaks", atmetė šiuos dokumentus ir pavadino juos "beverte piktadarybe".

Afganistanas pareiškė, jog santykiai su Vašingtonu nenukentės dėl to, kad prezidentas Hamidas Karzai šiuose dokumentuose vaizduojamas kaip "labai silpnas", o jo brolis vadinamas korumpuotu narkotikų baronu.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Vašingtono sąjungininkėms pareiškė, kad "labai apgailestauja" dėl konfidencialių dokumentų paviešinimo.