Tai padaryta Ukrainos įstatymų leidėjams priėmus tautinių mažumų teises ginančius teisės aktus ir taip pašalinus svarbią kliūtį Kyjivo kelyje į narystę.
„Šiandien žengėme dar vieną svarbų žingsnį kelyje į narystę ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vengriškai kalbančios mažumos statusas Vakarų Ukrainoje ilgą laiką kėlė įtampą tarp Kyjivo ir Budapešto.
Vengrija blokavo Ukrainos paraišką dėl narystės ES, kuri buvo oficialiai pateikta praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
„Ukrainos ir Moldovos ateitis yra mūsų Sąjungoje. Ir mes jas palaikysime visame šiame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ pakomentavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Šalys, siekiančios narystės ES, privalo įgyvendinti plataus masto reformas, kad atitiktų bloko normas – nuo aplinkosaugos politikos iki žemės ūkio.
Norint įstoti į Bendriją, turi būti baigti 35 derybų skyriai, suskirstyti į šešias bendras temines sritis, vadinamas klasteriais.
Tada reikalingas vienbalsis 27 valstybių narių sprendimas priimti naują narę.
ES pranešė, kad dabar prasidės derybos su Ukraina ir Moldova dėl „vidaus rinkos“ bei „konkurencingumo ir integracinio augimo“, paliekant neatvertus tik du iš šešių klasterių.
„Už šių techninių pavadinimų slypės reali nauda ukrainiečiams. Reformos, susijusios su vidaus rinkos klasteriu, palengvins Ukrainos įmonėms prekybą ir plėtrą visoje Europoje“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos vicepremjeru Vsevolodu Čencovu Liuksemburge sakė ES plėtros komisarė Marta Kos.
ES taip pat paskelbė apie pažangą derybose su kita kandidate Albanija, preliminariai užbaigus vieną derybinį skyrių.
(be temos)