Audra milijonų neišplovė

Apžiūrėję Palangos paplūdimius mokslininkai ir gamtosaugininkai tikino, kad audra milijoninės žalos pajūriui nepadarė.

Vienas iš pajūrio krantų tvarkymo techninio projekto vykdytojų Arvydas Urbis teigė, kad į paplūdimius išpilto smėlio Palanga neprarado. Jis po audros pasiskirstė jūros priekrantėje ir paplūdimyje.

Mokslininko nuomone, žala pajūrio krantams padaryta ne už milijonus, o nuo 100 iki 120 tūkstančių litų. Iš 330 kilometrų Lietuvos pajūryje smėliui sutvirtinti pynučių per audrą nuplauta ir reikės atkurti 20 kilometrų. Labiausiai nukentėjo 750 metrų paplūdimio ruožas Palangoje nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės iki Birutės kalno. Iš 99 kilometrų Lietuvos pajūrio krantai pažeisti 1 kilometro 500 metrų ruože.

Europos krantų ekspertas profesorius Algimantas Olšauskas buvo kitokios nuomonės. Jis teigė, kad smėlis į pliažus Palangoje piltas neteisingai. Apsauginės kopos papėdėje reikėję suformuoti prieškopę. Tuomet rezultatas būtų buvęs žymiai geresnis. Per palyginti nedidelę audrą nebūtų prarasta tiek daug smėlio. Mokslininko nuomone, neteisingai pinamos ir žabtvorės. Jos neapsaugo nuo kopagūbrio į pajūrio mišką pustomo smėlio. Jam pritarė ir kai kurie kiti mokslininkai.

Apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus teigimu, audros padaryta žala dar tikslinama. Tačiau pajūrio krantai ir ateityje bus „maitinami“ smėliu. Tai jau gali būti daroma šių metų rudenį. Numatyta iš Juodkrantės Preilos telkinio jūroje paimtą smėlį žemsiurbėmis gabenti prie Palangos ir iš jų vamzdynais pilti į pajūrio ruožą nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės iki Birutės kalno.